Kamilė Lukauskytė
Baltijos regiono saugumas vėl atsidūrė aukščiausių NATO kariuomenių vadų darbotvarkėje. Kopenhagoje vykusioje NATO Karinio komiteto konferencijoje Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras kartu su Latvijos ir Estijos kariuomenių vadais susitiko su NATO pajėgų Europoje vyriausiuoju sąjungininkų vadu generolu Alexusu G. Grynkewichiumi.
Pagrindinis dėmesys skirtas tam, kas Baltijos šalims yra ypač aktualu – rytinio NATO flango gynybai, regiono saugumo situacijai ir oro erdvės apsaugai.
Baltijos šalys vienu balsu kalbėjo apie saugumą
Rugsėjo 18–19 dienomis Kopenhagoje susirinko visų 32 NATO valstybių kariuomenių vadai ir aukščiausia Aljanso karinė vadovybė. Konferencijoje buvo aptariamas kolektyvinės gynybos stiprinimas, parama Ukrainai, NATO transformacija ir prisitaikymas prie besikeičiančios saugumo aplinkos.
Tačiau Baltijos šalims svarbiausia konferencijos dalis buvo atskiras Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų susitikimas su NATO pajėgų Europoje vyriausiuoju sąjungininkų vadu.
Jo metu aptarta saugumo situacija Baltijos regione, NATO rytinio flango gynyba ir papildomos priemonės Baltijos šalių oro erdvės apsaugai stiprinti.
Vaikšnoras: grėsmės keičiasi, todėl reikia būti pasiruošusiems
R. Vaikšnoras pabrėžė, kad dabartinė saugumo aplinka reikalauja nuolat vertinti pasirengimą ir gebėjimą greitai prisitaikyti.
Jo teigimu, viena svarbiausių NATO stiprybių yra sąjungininkų gebėjimas veikti kartu – derinti nacionalinius ir kitų Aljanso valstybių pajėgumus, mokytis iš praktinės patirties bei nuosekliai stiprinti kolektyvinę gynybą.
Lietuvos kariuomenės vadovas taip pat akcentavo, kad Baltijos regiono saugumo klausimai turi išlikti bendro NATO dėmesio centre.
Tai ypač aktualu regione, kuriame NATO pastaraisiais metais sustiprino karinį buvimą, oro ir priešraketinės gynybos pajėgumus bei pasirengimą greitai reaguoti į galimas grėsmes.
NATO oficialiai nurodo, kad rytiniame Aljanso flange šiuo metu veikia devyni daugianacionaliniai koviniai vienetai, taip pat vykdomos oro policijos ir oro bei priešraketinės gynybos veiklos. Aljansas taip pat stiprina Baltijos jūros infrastruktūros apsaugą.
Dėmesys – ir Baltijos šalių oro erdvei
Oro gynyba susitikime tapo vienu iš svarbių klausimų.
Baltijos šalys neturi vienodo dydžio nacionalinių oro gynybos pajėgumų kaip didžiosios NATO valstybės, todėl sąjungininkų buvimas ir bendras Aljanso pajėgumų koordinavimas regione išlieka reikšminga kolektyvinės gynybos dalimi.
NATO nurodo, kad jos integruota oro ir priešraketinės gynybos sistema skirta apsaugoti sąjungininkes nuo įvairių grėsmių iš oro, įskaitant lėktuvus ir dronus. Baltijos šalyse taip pat nuolat vykdoma NATO oro policijos misija.
Todėl diskusija apie papildomas priemones Baltijos oro erdvei apsaugoti nėra vien formalus klausimas – ji susijusi su praktiniu Aljanso pasirengimu veikti regione.
Lietuvos kariuomenės vadovas aptarė ir kitus svarbius klausimus
Kopenhagoje R. Vaikšnoras susitiko ne tik su NATO vadovybe. Jis taip pat kalbėjosi su Prancūzijos, Vengrijos ir Danijos kariuomenių vadais.
Susitikimuose aptartas karinis bendradarbiavimas, sąveikumo stiprinimas, CAESAR savaeigių haubicų integracija į Lietuvos kariuomenę, NATO oro gynybos misija bei bendras darbas NATO daugianacionalinio Šiaurės Rytų korpuso vadavietėje.
Šie klausimai rodo, kad Baltijos regiono gynyba NATO nėra vertinama tik kaip atskirų valstybių reikalas. Daug dėmesio skiriama tam, kad skirtingų šalių kariuomenės galėtų veikti kaip viena sistema – nuo ginkluotės ir oro gynybos iki vadovavimo bei pajėgų telkimo.
NATO stiprina rytinį flangą
Oficialiai NATO teigia, kad jos rytinio flango stiprinimas yra gynybinio pobūdžio. Aljansas pastarąjį dešimtmetį gerokai išplėtė savo pajėgumus regione, o po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais gynybos planai buvo toliau stiprinami.
Baltijos regionas šiame procese užima ypatingą vietą. Čia NATO sąjungininkai kartu treniruojasi, vykdo oro policijos misijas, stiprina sausumos pajėgas ir planuoja greito pastiprinimo mechanizmus.
Kopenhagoje vykęs susitikimas dar kartą parodė, kad Lietuva, Latvija ir Estija siekia, jog jų saugumo klausimai būtų sprendžiami bendrame Aljanso kontekste.
O R. Vaikšnoro žinutė buvo aiški: besikeičiančioje saugumo aplinkoje svarbu ne tik turėti pajėgumų, bet ir užtikrinti, kad sąjungininkai būtų pasirengę juos greitai ir efektyviai panaudoti kartu.
