Dėl pokyčių, susijusių su galimybe prieš išeinant į pensiją pasinaudoti sukauptomis antros pensijų pakopos lėšomis, Lietuva, kai kurių LRT.lt kalbintų ekonomistų teigimu, prisijungia prie nedidelės Europos šalių grupės, kurios tą leidžia. Ekspertų manymu, šiuo metu Lietuvos valdžia iš esmės nesiima priemonių, kurios paskatintų gyventojus atsakingai elgtis su atsiimtomis lėšomis.
Nuo Naujųjų – pokyčiai Lietuvoje
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios su antrąja pensijų pakopa susiję pokyčiai. Nebeliks privalomo įtraukimo, kaupiantieji galės pasitraukti iš kaupimo per numatytą laikotarpį, jiems bus lengviau stabdyti įmokas, jas padidinti, atsiimti dalį ar visas sukauptas lėšas, nesulaukus pensinio amžiaus, ir kt.
Profesorius, ekonomistas Romas Lazutka iš esmės šiuos pokyčius vertina teigiamai, tačiau pripažįsta, kad jų nepakanka. Pasak jo, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse antros pensijų pakopos rezultatai yra gana kuklūs.
„Nesakau, jog antrą pakopą reikėtų sugriauti, tačiau ji turėtų būti visiškai savanoriška – kad žmonės galėtų prisijungti, kai nori, ir pasitraukti, kai nori. Teigiamai nuo 2026 m. vertinu tai, kad jie padarė 2 metų [pasitraukimo] langą, bet reikia jį palikti atvirą visam laikui“, – pabrėžė ekonomistas.
O štai pristatydamas banko prognozes ir apžvelgdamas antros pensijų pakopos pokyčių poveikį Lietuvos ekonomikai, SEB ekonomistas Tadas Povilauskas tikino, jog paaiškinti tokį šalies sprendimą užsieniečiams jam neretai būna sudėtinga.
„Jie nesupranta, kaip galėjome padaryti tokį dalyką. Bet tai jau yra padaryta“, – tąkart kalbėjo analitikas.
Kyla klausimas, kaip tokie antros pensijų pakopos atlaisvinimai Lietuvoje atrodo Europos kontekste.
Lietuvos banko duomenimis, šalyse, į kurias Lietuva dažnai lygiuojasi (Skandinavija, Danija, Nyderlandai), pensijų kaupimo sistemos yra privalomos, jose aktyviai dalyvauja darbdaviai, o lėšų atsiėmimas anksčiau laiko nėra skatinamas.
Lietuva – Estijos keliu
Prieš ketverius metus atsiimti sukauptus pinigus iš antros pensijų pakopos fondų gyventojams leido Estija.
Estijoje dalyvavimas antroje pensijų kaupimo pakopoje buvo privalomas pilnamečiams asmenims, gimusiems 1983 metais ir vėliau. Tačiau 2021 m. įvykusi pensijų sistemos reforma panaikino šią taisyklę, suteikdama galimybę bet kada atsiimti sukauptas lėšas arba nustoti mokėti įmokas. Nuo to laiko dalyvavimas antroje pakopoje tapo savanoriškas.
Dėl suteiktos galimybės prieš išeinant į pensiją pasinaudoti antros pakopos pensijų fonduose sukauptomis lėšomis Lietuva prisijungia prie nedidelės Europos šalių grupės, į kurią įeina ne tik jau minėta Estija, bet ir, pavyzdžiui, Šveicarija, leidžianti tokius išėmimus, sako „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raulis Eametsas.
Nors, anot ekonomisto, vis daugiau šalių leidžia iš dalies atsiimti lėšas, naujasis Lietuvos pensijų sistemos modelis labiausiai panašus būtent į Estijos sistemą.
„Tokios šalys kaip Latvija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija ir Rumunija turi šiek tiek panašias pensijų kaupimo sistemas, joms paprastai trūksta to lėšų disponavimo lankstumo, kurį dabar siūlo Lietuva ir Estija.
Tai reiškia, kad Lietuva yra viena iš šalių, kurios suteikia asmenims didžiausią laisvę valdyti sukauptas pensijų santaupas dar iki pensinio amžiaus“, – tvirtina R. Eametsas.
Reforma Lenkijoje
Tuo metu Lenkijoje, anot LRT bendradarbio Lenkijoje Lauryno Vaičiūno, antra pakopa (OFE – Otwarte Fundusze Emerytalne) įvesta 1999 m. ir reformuota 2013 m. Tiesa, 2013 m. reforma, pasak L. Vaičiūno, buvo vertinama gana kontroversiškai, nes prastėjant demografijai ir kapstydamasi iš finansinės krizės padarinių valstybė perėmė pusę ten sukauptų pinigų (apie 35 mlrd. eurų, daugiausia pačios Lenkijos iždo obligacijų).
„Teoriškai tie pinigai buvo perimti Lenkijos „Sodros“ (ZUS) ir pervesti į individualias sąskaitas“, – paaiškino LRT bendradarbis Lenkijoje.
Nuo tada, jo aiškinimu, darbuotojai gali rinktis, ar pervesti visą dalį pajamų (apie 7 proc.) į individualias „Sodros“ sąskaitas, ar dalinti į OFE (3 proc.) ir individualią sąskaitą (4 proc.).
„Žmonių skaičius OFE nuolat mažėja, bet vis tiek išlieka apie 14,5 mln. asmenų. 2013 m. buvo apie 16,2 mln. Tiesiog dabar OFE nelabai reklamuojama, pačių lenkų mažėja, o migrantams net nėra labai aiškinama.
Iš kitos pusės, pačių OFE vertė auga. 2020–2025 m. nuo 25 mlrd. eurų iki 55 mlrd.“, – teigia L. Vaičiūnas.
Atsiimti sukauptas lėšas Lenkijoje, pasak L. Vaičiūno, galima tik iš III pensijų pakopos fondų.
„Pakirtus pasitikėjimą OFE (antra pakopa), 2019 m. atsirado trečios pakopos PPK (Pracownicze plany kapitałowe) – darbuotojas moka 1 proc. atlyginimo ir darbdavys turi pridėti 1,5 proc. Iš čia gali pasiimti pinigus: sulaukus 60 metų, pradiniam įnašui iki 45 metų, rimtai susirgus (be amžiaus apribojimų). Dabar jau yra 4 mln. šios pakopos dalyvių“, – pažymi L. Vaičiūnas.
Kaupti privaloma
Remiantis EBPO statistika, iš 38 narių 14 kaupimas yra privalomas. „Tai Danija, Suomija, Nyderlandai, Norvegija, Švedija, Šveicarija. Neprivalomas kaupimas yra Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje“, – vardija banko „Artea“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
LRT.lt ekonomistas T. Povilauskas teigė, kad, pavyzdžiui, Švedijoje į antros pakopos fondus automatiškai pervedama 2,5 proc. gyventojo pajamų, o sukauptų lėšų atsiimti iki pensinio amžiaus neleidžiama.
„Beje, ten daug didesnė atsakomybė kaupiant pensijai tenka profesiniams pensijų fondams. Siekiama, kad pensijų reikalais būtų įdarbintos ir valstybės, ir darbdavių, ir gyventojų lėšos“, – akcentavo ekonomistas.
Bendraudamas su kolegomis Švedijoje ekspertas teigė pastebintis, kad šios šalies visuomenėje vyrauja kur kas didesnis suvokimas — pensija yra asmeninė atsakomybė, kuria rūpintis turi pats žmogus.
„Atitinkamai jiems tas procentas, jog iš antros pakopos pensijų fondų gali pasitraukti trečdalis kaupiančiųjų (Estijos pavyzdys), yra sunkiau suvokiamas, kartu darantis ir valstybės sprendimą atidaryti dvejų metų langą leidžiant visiškai pasitraukti iš kaupimo labai trumparegišką“, – dėstė T. Povilauskas.
Modeliai skiriasi
Vertindama Europos šalių pensijų sistemas apskritai, I. Genytė-Pikčienė akcentuoja, kad jos yra gana skirtingos. Kai kur yra daugiau perskirstymo principais paremtos įplaukų–išmokų pensijų sistemos, kitur – susiformavusios brandžios daugiapakopės pensijų sistemos.
Profesorius R. Lazutka mano, jog lyginti antrą pensijų pakopą Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse apskritai sudėtinga, nes jų modeliai, antrina jis, iš esmės skiriasi. „Ji nėra reglamentuojama įstatymais, taip, kaip mūsų antroji pakopa, todėl kad ten tai yra pagal kolektyvinę sutartį tarp darbdavių ir darbuotojų“, – sakė ekonomistas.
Lietuvos banko teigimu, Jungtinės Karalystės atveju sukauptas lėšas galima pradėti naudoti nuo 55 metų amžiaus, o visą sumą įmanoma atsiimti vienkartine išmoka. 25 proc. tokios išmokos yra neapmokestinami, o likusiai daliai taikomi mokesčiai.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje, didelį vaidmenį atlieka neprivalomi, bet labai skatinami ir istoriškai stiprūs profesiniai fondai, kurie iš sukauptų lėšų užtikrina dalį pensijos išmokų senatvėje“, – taip pat pasakojo I. Genytė-Pikčienė.
Neskatina elgtis atsakingai?
Apibendrindamas situaciją Lietuvoje, T. Povilauskas teigia manantis, kad kol kas valdžia nedaro nieko, kas skatintų gyventojus atsakingai tvarkytis su atsiimtais pinigais — investuoti juos pensijai, o ne išleisti.
Tiesa, ekspertas tvirtina nekvestionuojantis Konstitucinio Teismo sprendimo, pagal kurį galima pasitraukti iš antros pensijų pakopos esant tam tikroms nepalankioms aplinkybėms gyvenime.
„Esmė yra ta, ar 25 proc. lėšų atsiėmimo galimybė ir apskritai toks langas pasitraukti iš antros pensijų pakopos kaupimo yra racionalus ilguoju laikotarpiu tiek gyventojams, tiek valstybei, žinant, kad gyventojų elgesys su gautais pinigais dažniausiai būna orientuotas į trumpalaikę naudą“, – svarsto T. Povilauskas.
Ragina pinigus panaudoti protingai
Ekonomistas R. Eametsas apibendrina, kad tokios reformos kaip Estijoje ir Lietuvoje daro poveikį tiek makroekonominiu, tiek individualiu lygmeniu.
„Estijos patirtis rodo, kad makroekonominiu požiūriu leidimas iš anksto išimti antros pakopos lėšas skatina trumpalaikį vartojimą. Tačiau poveikis infliacijai, nors ir buvo pastebimas, nebuvo toks reikšmingas, kaip dažnai teigia kritikai, nes tik apie ketvirtadalis lėšų buvo išleistas papildomam vartojimui.
Labai didelė dalis buvo tiesiog perkelta į einamąsias sąskaitas, kur lėšos liko nenaudojamos, o nemaža dalis buvo panaudota skoloms grąžinti, didėjančioms sąskaitoms padengti ir naujoms investicijoms. To galima tikėtis ir Lietuvoje“, – teigia manantis ekonomistas.
R. Eametsas pabrėžia, kad asmens sprendimo pasiimti pensijų lėšas poveikis priklauso nuo jo finansinės strategijos.
„Tiems, kurie yra ekonomiškai išprusę ir nebijo rizikos, išėmimas – gan logiškas sprendimas. Šie Estijos gyventojai pamatė galimybę išvengti didelių administravimo mokesčių ir mažų pajamų, kurios kartu su didele infliacija lėmė neigiamas arba nulines realias pajamas iš pensijų santaupų.
Tačiau daugeliui net ir savo vertės neauginančios antroje pakopoje kaupiamos lėšos vis dar buvo svarbios, nes pensijai vis tiek buvo kaupiama bent šiek tiek pinigų“, – tvirtina jis.
Jei žmogus turi idėjų ir žinių, ką daryti su antroje pakopoje sukauptais pinigais, R. Eametso manymu, juos išsiimti ir panaudoti gali būti protinga.
„Galbūt norite pagerinti savo šeimos gyvenimo sąlygas, investuoti į akcijas, nekilnojamąjį turtą – tokiu atveju tai yra gera idėja. Tiesiog išimti pinigus ir palikti juos einamojoje sąskaitoje neapsimoka, nes vis dar gan aukšta infliacija sumažins santaupų perkamosios galios vertę“, – pataria ekonomistas.
Akcentuoja Šiaurės šalis
Vis dėlto tam, kad sistema veiktų ir užtikrintų pensijų išmokų visuotinumą, I. Genytės-Pikčienės manymu, būtinas ir įmokų visuotinumas.
„Šiaurės šalys – Danija, Islandija, Švedija, taip pat Nyderlandai ir Šveicarija – yra pasiekusios aukštas pajamų pakeitimo normas, kai slenkstis tarp darbo pajamų prieš pensiją ir pačios pensijos dydžio nėra reikšmingas.
Daugelis šių šalių turi daugiapakopes pensijų sistemas, pirmoji – valstybinė, antroji – privalomas arba dalinai privalomas kaupimas neretai drauge ir su darbdaviu, trečioji – savarankiškas kaupimas“, – pabrėžia ekonomistė.
