Ekspertė įspėja – rudenį mokesčiai gali augti kaip ant mielių: ragina taupyti jau dabar

Tiesa, dujų kainų augimas įtakos turės ne tik gyventojų šildymo išlaidoms, bet ir platesniam komunalinių paslaugų krepšeliui, pavyzdžiui, išlaidoms elektrai. Tokios nuomonės laikosi „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

Pasak jos, išlaidos komunalinėms paslaugoms šalies namų ūkių biudžetuose sudaro reikšmingą dalį – apie 9 proc., todėl bet koks su būsto išlaikymu susijęs kainų judesys į viršų daliai gyventojų gali reikšti didesnę finansinę įtampą.

„Pastarojo meto aplinkybės būtent tokį scenarijų ir diktuoja. Europos šalims dėl brangusios naftos ir dujų prognozuojant didesnę infliaciją, Europos Centrinis Bankas gali padidinti bazinę palūkanų normą. Tai jau artimiausiu metu galėtų reikšti didesnes įmokas daliai būsto paskolų turėtojų“, – pranešime cituojama J. Bagdanavičiūtė.

Tačiau išaugusių dujų kainų efektas tuo nesibaigia – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad užsitęsus karui Artimuosiuose Rytuose, vieno kubinio metro dujų kaina smulkiems buitiniams ir smulkiems verslo vartotojams nuo liepos galėtų kilti apie 12 centų.

„Centralizuoto šildymo kainos Lietuvoje yra pakankamai stabilios, nes reikšminga dalis šilumos gaminama iš biokuro. Todėl šio segmento vartotojai yra mažiau jautrūs trumpalaikiams energijos kainų svyravimams tarptautinėse rinkose.

Tuo metu individualiai dujomis besišildantys gyventojai tiesiogiai susiduria su rinkos kainų pokyčiais. Peržiūrėjus dujų tarifus, kainų augimas gana greitai atsispindi galutinėse sąskaitose“, – pažymi „Swedbank“ atstovė.

Palies ne vieną išlaidų eilutę

Tačiau dujų kainų augimas vien įtaka šildymo kainoms neapsiriboja. J. Bagdanavičiūtės teigimu, gamtinės dujos reikšmingai veikia elektros kainą biržoje, nes jos dažnai yra naudojamos kaip „ribinis“ energijos šaltinis, nustatantis galutinę kainą visai rinkai.

Tai reiškia, kad net jei dalis elektros pagaminama pigiau, pavyzdžiui, iš atsinaujinančių šaltinių, galutinę kainą vis tiek nulemia brangiausias tuo metu reikalingas gamybos šaltinis. Praktikoje tai dažnai yra būtent dujinės elektrinės.

Taip pat skaitykite:  Tragiška nelaimė Klaipėdos rajone: žuvo 17-metis motociklininkas

Dujų kainos poveikis elektros tarifams ypač sustiprėja šaltuoju metų laiku, kai didėjant šildymo poreikiui, auga ir dujų paklausa, o tuo pačiu metu sumažėja saulės ir vėjo energijos gamyba. Dėl to elektros sistemoje dažniau naudojamos dujos.

Tokioje situacijoje dujų kainos tampa ne vienos sąskaitos, o didesnės dalies komunalinių išlaidų krepšelio veiksniu. Pridėjus galimą palūkanų augimą, namų ūkiams tai reiškia tuo pačiu metu išaugsiančias net kelias su būsto išlaikymu susijusias išlaidų eilutes. Jų kombinacija turi gerokai didesnį poveikį biudžetui nei kiekvienos atskirai.

Kaip tam galima ruoštis

Augančių energijos kainų kontekste svarbiausia – ne spėlioti, kiek jos kils, o pasiruošti, kad sąskaitos gali padidėti. Praktikoje tai reiškia kelis gana paprastus, bet svarbius sprendimus.

„Komunalinės išlaidos vidutiniškai sudaro beveik dešimtadalį namų ūkio biudžeto, tačiau individualiais atvejais ši dalis gali būti gerokai didesnė. Todėl pirmiausia naudinga tiksliai žinoti savo būsto išlaikymo išlaidas. Jei jos jau dabar „suvalgo“ didesnę pajamų dalį, nedidelis kainų augimas gali tapti itin juntamas.

Tokiu atveju verta iš anksto numatyti, kaip būtų galima perdėlioti biudžetą, tam kad pavyktų kompensuoti išlaidų augimą. Taip pat, pasvarstyti, kokius kitus sprendimus galima priimti, kurie leistų suvaldyti išlaidų didėjimo riziką. Pavyzdžiui, rinktis fiksuoto tarifo elektros planą su lankstesne nutraukimo galimybe, investuoti į nuosavą saulės jėgainę, pasirūpinti namo renovacija ir energetinio efektyvumo padidinimu ar priimti kitus sprendimus“, – teigia J. Bagdanavičiūtė.

Antra, svarbu sukaupti bent minimalų finansinį rezervą. Šildymo sezonas kasmet reiškia didesnes sąskaitas, todėl net ir nedidelė iš anksto atsidėta suma padeda išvengti finansinės įtampos.

„Galiausiai, verta peržiūrėti kasdienius įpročius – kiek ir kaip naudojama elektra ar šildymas. Maži žingsniai dažnai nuvertinami kasdienybėje, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali apčiuopiamai sumažinti sąskaitas“, – apibendrina „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.

Taip pat skaitykite:  Klaipėdiečiai jau juokauja apie pirmą sniegą: žemę užklojo sluoksnis ledukų

Kaip vertinate šį straipsnį?
👍 0 👎 0 Iš viso: 0
0% 👍 0% 👎

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas