Didžiulė ataskaita parodė pavojingas tendencijas: klaidinančios informacijos pinklės

2025-ųjų liepą paviešinta itin didelės apimties ataskaita, apimanti kelerių pastarųjų metų viešosios erdvės tendencijas, pasirodė tuo metu, kai pasaulyje jau vyravo didelis politinis ir ekonominis neapibrėžtumas, jau nekalbant apie klimato krizę ir besitęsiančius destruktyvius konfliktus įvairiose pasaulio vietose. Tokiame kontekste faktais grįsta ir analitinė žurnalistika turėtų išgyventi aukso amžių, tačiau, kaip parodė „Reuters Institute“ ataskaita, realybė – visai kitokia. Daugelyje šalių stebėta, kad tradicinė žiniasklaida sunkiai užmezga ryšį su didele visuomenės dalimi, mažėja vartotojų įsitraukimas, ryškėja naujos grėsmės socialinių tinklų kontekste.

Spartėjantis perėjimas prie turinio vartojimo socialiniuose tinkluose ir vaizdo platformose dar labiau mažina „institucinės žurnalistikos“ įtaką ir stiprina fragmentuotą alternatyvios žiniasklaidos aplinką, kurioje veikia įvairūs tinklalaidžių kūrėjai, „YouTube“ ir „TikTok“ turinio autoriai. Populistiniai politikai visame pasaulyje vis dažniau apeina tradicinę žurnalistiką, rinkdamiesi palankesnius kelius, asmenybes ir nuomonės formuotojus, kurie neretai gauna išskirtinę prieigą, tačiau retai užduoda sudėtingus klausimus. Daugelis jų taip pat siejami su klaidinančių naratyvų ar dar rimtesnės dezinformacijos sklaida.

Pasaulinio ekonomikos forumo Pasaulinėje rizikų ataskaitoje (angl. Global Risks Report (2025) nustatyta, kad dezinformacija ir klaidinanti informacija yra vienos iš svarbiausių rizikų artimiausiems dvejiems metams, išskiriamos tokios grėsmes kaip dirbtinio intelekto sukurtos klastotės ir mažėjantis pasitikėjimas institucijomis.

„Populistiniai politikai atrado būdą apeiti tradicinės žiniasklaidos vaidmenį – vadindami ją „melagingomis naujienomis“ ir grasindami teisiniais veiksmais arba juos taikydami, taip darydami papildomą spaudimą žiniasklaidos organizacijoms ir jų verslo modeliui“, – prognozuodamas 2026-ųjų žiniasklaidos ir apskritai informacijos srauto aktualijas, kalbėjo vienos iš pirmaujančių Pietų Amerikos žiniasklaidos bendrovių prezidentas.

Šios tendencijos ypač ryškios stebėtos Jungtinėse Amerikos Valstijose Donaldo Trumpo laikotarpiu, taip pat kai kuriose Azijos, Lotynų Amerikos ir Rytų Europos dalyse, tačiau kitur jos plinta lėčiau, ypač ten, kur naujienų prekių ženklai išlaiko stiprų ryšį su auditorija. Šalyse, kuriose spaudos laisvei kyla grėsmė, alternatyvios ekosistemos taip pat gali teikti galimybių – geriausiu atveju jos pateikia naujų perspektyvų ir meta iššūkį represinėms valdžioms. Tačiau kartu šie pokyčiai gali prisidėti prie didėjančios politinės poliarizacijos ir prastėjančios diskusijų kultūros internete. Šiame kontekste ataskaita atskleidė gilų skirtumą tarp JAV ir Europos. Taip pat tarp konservatorių ir progresyviųjų visame pasaulyje, dėl to, kur turėtų būti žodžio laisvės ribos – ypač ginčuose dėl turinio moderavimo ir faktų tikrinimo vaidmens socialiniuose tinkluose.

2025-ųjų apklausa išryškino naujus iššūkius, susijusius su dirbtinio intelekto platformomis ir pokalbių robotais. Didžiausioms technologijų platformoms integruojant dirbtinio intelekto santraukas ir kitas su naujienomis susijusias funkcijas, naujienų leidėjai nerimauja, kad tai gali dar labiau sumažinti srautą į jų svetaines ir programėles. Tačiau taip pat tampa aišku, kad pasaulyje, kuriame vis daugiau sintetinės informacijos ir dezinformacijos, visų kartų žmonės vis dar vertina patikimus su naujienų sklaida susijusius ženklus, pasižyminčius tikslumo reputacija, net jei jais naudojasi rečiau nei anksčiau.

Didėjant žmonių skaičiui, kurie vengia naujienų ir atsiriboja nuo jų srauto, buvo nagrinėta ir dirbtinio intelekto technologijų nauda personalizuojant turinį ir darant jį patrauklesnį jaunesnei auditorijai. Keturioliktasis „Skaitmeninių naujienų ataskaitos“ leidimas paremtas duomenimis iš šešių žemynų ir 48 rinkų, pirmą kartą įtraukiant ir Serbiją, primena, kad pokyčiai nevyksta vienodai visur. Nors egzistuoja bendri iššūkiai, susiję su pokyčių tempu ir trikdančiu platformų vaidmeniu, kiti aspektai skiriasi priklausomai nuo rinkos dydžio, nusistovėjusių įpročių ir kultūros bei žiniasklaidos ir politikos santykio.

Įsitraukimas į tradicines žiniasklaidos priemones, tokias kaip televizija, spauda ir naujienų svetainės, toliau mažėja, o priklausomybė nuo socialinių tinklų, vaizdo platformų ir internetinių agregatorių auga. Tai ypač akivaizdu Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur apklausos laikotarpis sutapo su pirmosiomis naujosios Donaldo Trumpo administracijos savaitėmis. Naujienų vartojimas socialiniuose tinkluose smarkiai išaugo 6 procentiniais punktais, tačiau tradicinė žiniasklaida nepatyrė jokio „Trumpo efekto“.

Kai kuriose šalyse iš tiesų svarbų vaidmenį formuojant viešąsias diskusijas atlieka įvairios asmenybės ir nuomonės formuotojai. Penktadalis JAV respondentų nurodė, kad per savaitę po inauguracijos susidūrė su populiaraus tinklalaidžių kūrėjo Joe Rogano naujienomis ar komentarais, o tarp taip atsakiusiųjų – neproporcingai daug jaunų vyrų. Prancūzijoje jaunasis naujienų kūrėjas Hugo Traversas („HugoDécrypte“) pasiekia 22 proc. jaunesnių nei 35 metų vartotojų auditorijos, daugiausia per „YouTube“ ir „TikTok“. Jauni nuomonės formuotojai taip pat vaidina svarbų vaidmenį daugelyje Azijos šalių, įskaitant Tailandą.

Naujienų vartojimas internetinėse platformose toliau fragmentuojasi: 2025-ųjų duomenimis, šeši internetiniai tinklai kas savaitę pasiekia daugiau nei 10 proc. auditorijos su naujienų turiniu, palyginti su vos 2 proc. prieš dešimtmetį. Maždaug trečdalis apklausoje įtrauktos pasaulinės imties kas savaitę naudojasi „Facebook“ (36 proc.) ir „YouTube“ (30 proc.) kaip kanalu pasiekti naujienas. „Instagram“ ir „WhatsApp“ kaip naujienų kanalą naudoja apie penktadalis, o „TikTok“ (16 proc.) vis dar lenkia X (12 proc.). Duomenys taip pat iliustravo, kad X tinklo naudojimas naujienoms daugelyje rinkų yra stabilus arba auga, o didžiausias šuolis fiksuojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ir kaimyninėje Lenkijoje. Nuo tada, kai 2022 m. tinklą perėmė Elonas Muskas, į jį plūstelėjo daugiau dešiniųjų pažiūrų vartotojų, ypač jaunų vyrų, tuo tarpu dalis progresyvių auditorijų pasitraukė arba naudojasi juo rečiau.

Besikeičiančios strategijos lemia, kad vaizdo turinys tampa vis svarbesniu naujienų šaltiniu. Visose rinkose socialinių vaizdo įrašų vartojimas išaugo nuo 52 proc. 2020-aisiais iki 65 proc. 2025-aisiais, o bet kokio vaizdo turinio – nuo 67 proc. iki 75 proc. Filipinuose, Tailande, Kenijoje ir Indijoje vis daugiau žmonių teigia, kad jiems labiau patinka žiūrėti naujienas, o ne jas skaityti, o tai dar labiau skatina perėjimą prie asmenybėmis grindžiamos naujienų kūrybos.

Apklausa taip pat parodo tinklalaidžių svarbą pasiekiant jaunesnę ir labiau išsilavinusią auditoriją. Jungtinėse Amerikos Valstijose viena didžiausių dalių – 15 proc. – respondentų per pastarąją savaitę klausėsi bent vienos tinklalaidės, o daugelis šių tinklalaidžių filmuojamos ir platinamos per tokias platformas kaip „YouTube“ ir „TikTok“. Daugelyje Šiaurės Europos šalių vis dar dominuoja visuomeniniai transliuotojai ar didžiosios tradicinės žiniasklaidos bendrovės ir lėčiau pereinama prie vaizdo formato.

„TikTok“ yra sparčiausiai augantis socialinis ir vaizdo tinklas: naujienų srityje jo naudojimas padidėjo dar 4 procentiniais punktais ir pasiekia 49 proc. apklausos internetinės imties Tailande bei 40 proc. Malaizijoje. Tačiau tuo pačiu metu šių šalių gyventojai šį tinklą laiko viena didžiausių grėsmių, kalbant apie klaidingą ar klaidinančią informaciją, kartu su „Facebook“, kuris jau seniai kelia visuomenės susirūpinimą.

Apskritai, vidutiniškai net 58 proc. visų „Reuters Institute“ apklausos respondentų teigė esantys susirūpinę dėl savo gebėjimo atskirti tiesą nuo melo internetinėse naujienose. Didžiausias susirūpinimas fiksuojamas Afrikoje (73 proc.) ir JAV (73 proc.), o mažiausias – Vakarų Europoje (46 proc.).

Kalbant apie pagrindinius klaidinančios ar melagingos informacijos šaltinius, visame pasaulyje didžiausia grėsme laikomi interneto nuomonės formuotojai ir socialiniuose tinkluose besireiškiančios asmenybės, taip pat nacionaliniai politikai. Abi šios kategorijos užėmė 47 proc. Politikai apklausoje didžiausia grėsme skleisti neteisingą informaciją laikyti JAV (57 proc.), Ispanijoje (57 proc.) ir daugelyje Rytų Europos šalių, įskaitant Serbiją (59 proc.), Slovakiją (56 proc.) ir Vengriją (54 proc.).

Nepaisant to, visuomenės nuomonės išsiskiria dėl to, kiek socialinių tinklų bendrovės turėtų šalinti turinio, kuris gali būti klaidinantis ar žalingas, bet nėra neteisėtas. Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje respondentai dažniau mano, kad šalinama per mažai, o JAV nuomonės pasiskirsčiusios: dešiniųjų pažiūrų respondentai mano, kad jau dabar šalinama per daug informacijos, o kairiųjų – kad per mažai.

Stebima ir dar viena tendencija – nors daug naujienų leidėjų siekia pasitelkti dirbtinį intelektą geresniam naujienų personalizavimui, tačiau auditorijos nuomonės išlieka nevienareikšmės, mat dalis nerimauja, kad dėl to gali praleisti svarbias temas. Daugumos šalių auditorijos išlieka skeptiškos dėl dirbtinio intelekto naudojimo naujienose ir labiau pasitiki tais atvejais, kai procese dalyvauja žmonės. Respondentai mano, kad dirbtinis intelektas padarys naujienų kūrimą pigesnį ir operatyvesnį, tačiau mažiau skaidrų, mažiau tikslų ir mažiau patikimą.

Be to, buvo nustatyta, kad patikimi naujienų prekių ženklai, įskaitant visuomeninius transliuotojus daugelyje šalių, vis dar yra dažniausiai įvardijamu šaltiniu, kur žmonės tikrina, ar informacija internete yra teisinga. Tai galioja visoms amžiaus grupėms, nors jaunesni žmonės dažniau nei vyresni naudojasi socialiniais tinklais ir dirbtinio intelekto pokalbių robotais informacijai tikrinti.

Dar vienas teigiamas ženklas – bendras pasitikėjimas naujienomis, sudarantis 40 proc., trečius metus iš eilės liko stabilus, nors vis dar yra keturiais procentiniais punktais mažesnis nei COVID-19 pandemijos įkarštyje.

Journalism, media, and technology trends and predictions 2026, Reuters Institute

Overview and key findings of the 2025 Digital News Report, Reuters Institute

The Global Risk Report 2025, World Economic Forum