Pusė Estijos rusakalbių mokinių, baigusių pagrindinę mokyklą, vis dar negali pasiekti estų kalbos B1 lygio, nors šios kalbos mokėsi devynerius metus. B1 lygis yra būtinas norint tęsti mokslus profesinio rengimo centruose.
Į šią problemą praėjusių metų pabaigoje atkreipė dėmesį Idos-Viru profesinio rengimo centro direktorius Hendrikas Aguras. Nuo rugpjūčio centrui vadovaujantis H. Aguras dėl šios problemos viešai kaltino mokyklų direktorius ir steigėjus.
Sausio 6 d. ERR radijo laidoje „Vikerraadio“ apie jau kelerius metus besitęsiančią padėtį kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė Kristina Kallas („Eesti 200“), Narvos merė Katri Raik ir Talino mero pavaduotojas švietimo reikalams Andrei Kante (Centro partija).
Diskusijos metu A. Kante pripažino, kad ši tema dažnai aptariama labai emocingai ir kad paprasto sprendimo nėra.
Mero pavaduotojas pabrėžė, kad dėl estų kalbos įgūdžių stokos daugeliui mokinių sunku mokytis ir matematikos bei kitų dalykų.
„Problema ta, kad šiuo metu neturime veiksmingų intervencijos mechanizmų, kurie leistų, pavyzdžiui, suteikti reikiamą pagalbą penktokams, atsiliekantiems mokymosi procese, – sakė A. Kante. – Tai neišvengiamai lemia tokią padėtį, kai vienoje klasėje gali būti mokinių, kuriems gerai sekasi estų kalba ir kiti dalykai, o šalia jų – mokinių, kurie smarkiai atsilieka.“
Pasak A. Kante, reikėtų didesnį dėmesį skirti tam, kad tokie mokiniai būtų iš anksto pastebėti ir jiems būtų suteikta pagalba.
Mero pavaduotojas, kuris dar neseniai vadovavo Talino Tõnismäe vidurinei mokyklai, mano, kad prie problemos prisideda ir mokytojų rengimas.
„Jeigu sakome, kad mokytojas turi būti įkvėpėjas, mentorius ir t. t., tuomet turime sudaryti galimybes mokytojams įgyti tokių žinių ir įgūdžių pasitelkiant papildomas studijas universitetuose ar kitais būdais. Tačiau šiuo metu estų kalbos mokytojai tuose pačiuose universitetuose negali gauti kokybiškų mokymų“, – teigė jis.
Narvos merės K. Raik teigimu, didelį nerimą kelia mokyklos, kuriose yra daug vaikų, patiriančių mokymosi sunkumų, o ir bendras mokinių, kuriems reikalinga papildoma pagalba, skaičius auga.
„Pereinant prie estų kalba vykdomo mokymo, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, būtinas didesnis ne tik savivaldybių, bet ir valstybės dėmesys“, – sakė K. Raik.
Švietimo ministrė K. Kallas („Eesti 200“) nesutinka, kad tik jos vadovaujama ministerija yra atsakinga už prastus rusakalbių abiturientų rezultatus.
„Kiekvienas lygmuo yra atsakingas už tai, kad vaikai neišmoko estų kalbos. Ir, mano nuomone, per 30 metų mokinius nuvylė visi: ir mokytojai, ir mokyklų direktoriai, ir savivaldybės, ir ministerija, kuri neklausė savęs, kaip būtų galima elgtis kitaip, nes nebuvo jokių rezultatų“, – teigė K. Kallas.
Kartu K. Kallas išreiškė abejonę, ar artimiausiu metu estų kalbos B1 lygį pasieks dauguma rusakalbių pradinių mokyklų mokinių.
„Atsižvelgdama į tai, kaip jiems sekasi matematika, ir į tai, kad estų kalba dėstančiose mokyklose niekada nebūna šimtaprocentinio egzaminų išlaikymo, nes visada yra egzaminus neišlaikiusių mokinių, manau, jog yra pernelyg optimistiška tikėtis daugiau nei 90 procentų B1 lygio pasiekimo tarp rusakalbių mokinių“, – sakė K. Kallas.
Originalios publikacijos data: 2026 m. sausio 6 d.; 19:41 GMT+2
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
