Politologas Liutauras Gudžinskas sako, kad šiuo metu Lietuvoje vyrauja neužtikrinta politika, nes kyla kivirčų tarp koalicijos partnerių, taip pat yra didelių įtampų tarp valdančiųjų ir prezidentūros. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė profesorė Margarita Šešelgytė tvirtina, jog premjerės Ingos Ruginienės žingsnis nubrėžti raudonąsias linijas turėjo stiprinti jos autoritetą bent jau partijoje ir koalicijoje.
„Dienos temoje“ – M. Šešelgytė ir L. Gudžinskas
– Vyriausybė dirba mėnesį, jau neturime 2 ministrų, turime konfliktą dėl gynybos biudžeto, turime protestuojančią kultūros bendruomenę, protestų. Bet pagrindinis egzaminas, ko gero, dar laukia – tai biudžeto tvirtinimas. Pone Gudžinskai, jūsų vertinimu, iš esmės kokią politiką mes dabar matome?
L. Gudžinskas: Kaip jūs ir įvardinote, tokią labai neužtikrintą politiką. Iš tikrųjų daug yra kivirčų tarp koalicijos partnerių, taip pat yra didelės įtampos tarp valdančiųjų ir prezidentūros. Matome ir pačios valdančiosios didžiausios partijos vidinius vaidus – ne kasdien premjerė ar premjeras su krašto apsaugos ministru susipjauna. Šitie konfliktai net ir tarptautinėje spaudoje paaiškėjo ir visi į tai atkreipė dėmesį. Tai tikrai yra nestabili situacija, daug neužtikrintumo. Norisi labai tikėtis, kad tai greitai turėtų pasibaigti. Be jokios abejonės, kaip jūs įvardijote, biudžeto patvirtinimas čia bus, matyt, lakmuso popierėlis, parodantis, ar šita visa valdžios dėlionė iš tikrųjų yra bent kiek tvari.
– Koks ministrės pirmininkės ir ministrų santykis, kaip Vyriausybė dirba, jeigu Krašto apsaugos ministerija kviečiasi visuomenės veikėjus, kad būtų daromas viešas spaudimas dėl gynybos biudžeto didinimo? Ponia Šešelgyte, jūs irgi buvote tame susitikime. Ką tai pasako apie ministrės pirmininkės ir ministrų santykį?
M. Šešelgytė: Nežinau kitų ministrų ir ministrės pirmininkės santykio, bet iš tiesų yra tam tikra subordinacija, yra hierarchijos principas. Dirbdamas tokiose premjero pareigose, tu, matyt, natūraliai bendrauji su ministrais kaip komanda ir tikiesi, kad visos problemos ar nesutarimai yra sprendžiami glaudžioje komandoje diskusijų būdu ir nereikia ministrams kreiptis į influencerius, kad būtų vienaip ar kitaip pakeistas bendras sprendimas ar bendra kryptis. Tai tokio nedarnumo matosi šioje srityje. Sunku pasakyti, kaip kitose srityse, kol kas niekas neišlindo, bet čia yra klausimas. Labai rimtai matėsi, kad, matyt, kažkokio sutarimo, komunikacijos pritrūko tarp ministrės pirmininkės ir krašto apsaugos ministrės ir taip pat tarp kitų ministrų tarpusavyje, t. y. Finansų ministerijos su Krašto apsaugos ministerija, su kitomis ministerijomis. Tai čia, galima sakyti, ir komunikacijos problema, bet galbūt ir tam tikras premjerės nepatyrimas.
– Jeigu atmetus komunikaciją, buvusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atkreipia dėmesį, kad kol kas gynybos biudžetas važiuoja pagal senas sutartis ir naujų kontraktų pasirašymas vėluoja. Apie tai signalizavo ir finansų ministras. Gynybos resursų agentūra, kuri iš dalies atsakinga už pirkimus, vis dar ieško vadovo ir šiuos klausimus, ko gero, reikėjo užduoti krašto apsaugos ministrei, bet jie nebuvo viešai užduoti, negirdėjome iš premjerės, nes tai klausimai apie darbą, ne apie santykius. Ką tai sako, pone Gudžinskai?
L. Gudžinskas: Apskritai ministrų skyrimas buvo toks šiek tiek suveltas ir buvo labai įdomu stebėti, kad tiek Šakalienė, tiek Budrys yra pakviečiami į prezidentūrą dar prieš susitikimą su Ruginiene. Paprastai pirmiausia premjerė kalbasi, o čia buvo prezidentūros parodytas tam tikras ženklas, kad jūs šitų ministrų galbūt nelieskite. Premjerė, mes puikiai suprantame, dar prieš savaitę, matyt, nelabai tikėjosi, kad ji bus Vyriausybės vadove, ji ja tapo. Iš tikrųjų reikėjo, matyt, labai daug mokytis. Aš gal net ir natūraliai matyčiau – taip, padaryta tokių klaidų, tie pokalbiai su kandidatais į ministrus tikrai nebuvo pakankamai išsamūs. Matome, ir dėl to paties kultūros ministro buvo padaryta didžiulė kliurka. Aišku, po laiko visada galima sakyti, kad nebuvo pakalbėta, nebuvo įvertinta. Bet, matyt, tą minutę iš tikrųjų Šakalienės kandidatūra nekėlė dvejonių ir ji buvo patvirtinta viena iš pirmųjų.
– Šiandien prezidentas sako, kad Šakalienės klaidos negalėjo neturėti pasekmių. Prieš porą dienų jis dar prašė ponios Šakalienės neskubėti dėl pasitraukimo. Dabar sako, kad jo santykiai su socialdemokratais yra normalūs. Ponia Šešelgyte, ar normalūs ir kaip jūs suprantate Nausėdos poziciją?
M. Šešelgytė: Na, iš tiesų Nausėdos pozicija, ko gero, irgi keitėsi pastaruoju metu, nes kito turima įtaka. Jeigu mes pastebėtume, kokia buvo, tarkime, įtaka tik rinkimus laimėjus socialdemokratams ir pradėjus naują kadenciją Seime, kokia Nausėdos įtaka buvo performuojant Vyriausybę ir kokia dabar Nausėdos įtaka yra, tai, ko gero, yra nemažas skirtumas. Šiandien pasirodė reitingai, ko gero, jie labai gerai iliustruoja. Tai man atrodo, mes pastebėjome tam tikrą galių balanso persvėrimą, kai socialdemokratai nori pasiimti daugiau galių ir sako, kad vis dėlto tos klaidos yra esminės ir mes dabar turim teisę pasakyti, kad mes norime matyti savo ministrą.
– Pone Gudžinskai, čia pacitavo apklausas – ketvirtadaliu yra sumažėjęs pasitikėjimas Nausėda. Jeigu mažėjo pasitikėjimas prezidentu, jeigu mažėja jo įtaka, ar tada automatiškai didėja socialdemokratų įtaka?
L. Gudžinskas: Aš taip tiesiogiai paraleliai nevesčiau, nes bet kokiu atveju premjerė ir prezidentas turėtų bent jau save įsivaizduoti labiau kaip sąjungininkus ir partnerius nei kažkokius konkurentus, ypač dėl reitingų. Bet manau, kad prezidento reitingo nuosmukis kaip bumerangu grįžta – jo tas noras vis daugiau kištis į parlamentinę politiką ir, tiesą sakant, bent jau iš jo pastarųjų interviu galima spręsti, kad tarsi tonas švelnėja. Dėl Šakalienės jis neturėjo abejonių, po dešimties minučių pokalbio su premjere ir dėl Konstitucinio Teismo kandidatūros atmetimo jis sako: „Kaip yra, taip yra, bandysime teikti naują.“ Galima, matyt, suvokti, kad jis supranta, jog buvo to kišimosi pasekmių ir, matyt, ieškos kažkokios galbūt moderavimo pozicijos.
– Kokį autoritetą turi premjerė Inga Ruginienė, ponia Šešelgyte?
M. Šešelgytė: Ko gero, labai sunku dar šiandien vertinti, bet man atrodo, tas jos žingsnis, kad vis dėlto buvo nubrėžtos tam tikros raudonosios linijos, turėjo sustiprinti jos autoritetą bent jau partijoje ir koalicijoje, kai labai aiškiai yra pasakoma, kur yra galima, kas galima ir kas negalima. Kita vertus, tas žingsnis susilaukia visuomenėje labai didelio atgarsio. Labai daug buvo kritikos, kad taip ministrė pirmininkė parodė, kad ji iš tiesų nubaudė krašto apsaugos ministrę už tai, kad ši kėlė klausimą dėl gynybos finansavimo. Tai man atrodo, kad šiandien tas klausimas yra toks dar pakibęs ore. Žiūrėsim, kas bus toliau. Kai bus paskirtas naujas krašto apsaugos ministras ar ministrė, kas jis ar ji bus, ir kaip seksis toliau įgyvendinti šiuos uždavinius. Vienas dalykas, koks bus galutinis skaičius gynybos finansavimo biudžete ir kaip bus įgyvendinami tie projektai, kurie šiandien yra užstrigę. Tai man atrodo, tas autoritetas nuo tokių dalykų priklausys ir, aišku, Krašto apsaugos ministerija nėra vienintelė atsakomybės sritis. Yra ir kitos atsakomybės sritys, kur, ko gero, reikės ir lyderystės parodyti daugiau, ir komandinio darbo, kurio šiandien nesimatė.
– Pone Gudžinskai, dar apie buvusį partijos vadovą Gintautą Palucką – jis neišeina iš Seimo. Kokia jo įtaka, jeigu vertintume, kad jis vis dar turi neliečiamybę, Seimas nesutiko imtis jo apkaltos, teisėsauga atlieka du tyrimus dėl jo verslo. Jeigu ateis generalinė prokurorė į Seimą prašyti panaikinti jo neliečiamybę, Seimas nesutiks to padaryti? Kokia jo įtaka?
L. Gudžinskas: Atsakant dėl įtakos – manau, kad ji yra sumažėjusi gana smarkiai. Tos kalbos, kad jis čia pagrindinis vadelių laikytojas, lėlininkas kažkoks, yra gana tokios iš piršto laužtos. Kita vertus, matyt, premjerė vienaip ar kitaip kartais paskambina ir pasitaria, čia galima tą suprasti. Bet partijos viduje, manau, po tų visų istorijų jo autoritetas yra smukęs. Dėl prokuratūros kreipimosi – bus matyti, bet čia taip pat priklausys nuo jo paties tam tikros pozicijos. Protinga būtų visgi nesipriešinti tam ir tikiuosi, kad taip ir bus.
– Ar prognozuotumėte kitų ministrų pasitraukimą ar premjerės pasitraukimą, ponia Šešelgyte?
M. Šešelgytė: Tikrai neturiu krištolinio rutulio ir tokių prognozių išvengčiau. Bet, aišku, viskas priklausys nuo tolimesnių žingsnių. Šiandien iš tiesų sakyčiau, kad krizė yra suvaldyta. Tai suteikia tam tikrą kreditą judėti tolyn. Bus biudžetas ir toliau matysime.
– Nuo pat rinkimų visuomenei buvo meluojama, kad premjerė bus [Vilija] Blinkevičiūtė, kad nebus koalicijos su „Nemuno aušra“, tas pažadas sulaužytas 2 kartus. Pone Gudžinskai, jūs dėl to pasitraukėte iš socialdemokratų vicepirmininko pareigų. Bet rinkėjų palaikymą socialdemokratų partija, jeigu matome krentantį pasitikėjimą prezidentu, tai rinkėjų palaikymas socialdemokratams, jei ir mažėja, tai mažėja nežymiai arba paklaidos ribose. Ką tai sako – kad tokią politiką matysime ir toliau, nes ji tinka rinkėjams?
L. Gudžinskas: Kodėl populiarumas nenyksta, mažėja nežymiai? Tai yra, vienas vertus, galbūt jau dėl Ruginienės tam tikro veiksnio, Ruginienė yra viena iš populiariausių dabar politikių iš karto po prezidento. Kita vertus, socialdemokratai išlieka kaip pagrindinė partija, konkuruojanti su konservatoriais, t. y. tame kairiajame flange. Vos ne trečdalis merų priklauso socialdemokratams, tai yra iš tikrųjų didžiulė infrastruktūrinė tam tikra galia. Kaip vėliau bus, pamatysime. Jeigu biudžetas bus patvirtintas, nuo kitų metų prasidės pensijų reformos įgyvendinimas, atsiras daugiau pinigų ir visa kita. Galbūt bent jau socialdemokratai, aš manau, taip ir tikisi. Žmonės pradės teigiamiau žiūrėti ir galbūt net tikėsis to populiarumo didinimo. Bet esminis, matyt, dalykas, į ką tikriausiai ir koncentruosis pati partija, yra artėjantys vietos savivaldos rinkimai, nes jie yra labai svarbūs, kad socialdemokratai išlaikytų įtaką regionuose, tai yra jų pagrindinis pranašumas.
– Ačiū už jūsų atsakymus ir laiką.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
