KAM teigimu, maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirta manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos. Jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar išsikelti. Pastaruoju atveju, gyventojų turimą sklypą išpirktų valstybė.
Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos. Šioje teritorijoje iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.
Vertinant asmenų turtą bus nustatoma ir atlyginama nekilnojamojo turto vertė, taip pat sodinių, želdinių ir medynų tūrio vertė, įskaitant įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti. Be to, bus atlyginama už negautą derlių bei nuostolius, patirtus dėl ūkinės ar komercinės veiklos nutraukimo. Taip pat bus kompensuojamos iškėlimo išlaidos, patirtos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams.
Abi šias teritorijas – planuojamo karinio poligono bei karinio mokymo – iš viso sudarys 14,6 tūkst. hektarų plotas. Absoliučią daugumą – daugiau nei 80 procentų visų privačių sklypų sudaro miškų ūkio paskirties žemė. Tuo metu žemės ūkio paskirties sklypai sudaro mažiau nei 15 procentų, o sodybos užima mažiau nei 5 procentus visų sklypų teritorijos.
Pažymima, jog pusę – 50 proc. – teritorijos sudaro valstybinė žemė.
Kaip nurodo KAM, planuojamo karinio poligono bei karinio mokymo teritorijoje iš viso yra 90 sodybų.
Anot ministerijos, planuojamo Kapčiamiesčio poligono teritorijoje išmiškinimo poreikis sudarytų ne daugiau kaip 10 proc. visos teritorijos, t. y. apie 1,46 tūkst. hektarų.
Taip pat nurodoma, kad upė lieka prieinama visiems gyventojams ir turistams, kaip tai užtikrinta Pabradės poligone. Be to, teritorijoje bus vykdomas nuolatinis aplinkos monitoringas ir, esant poreikiui, užteršto grunto valymas, kaip tai numatyta teisės aktuose ir praktikuojama visuose poligonuose.
Pristatė poligono vystymo veiksmų planą
Ministerija taip pat informuoja apie numatomą poligono vystymo veiksmų planą. Tikslios poligono ribos turėtų būti nustatytos iki šių metų vasario mėnesio. Tuo metu susitikimai su turto, patenkančio į poligono teritoriją, savininkais prasidės nuo 2026 m. sausio.
Nurodoma, kad poligono įstatymą planuojama parengti iki 2026 m. birželio mėnesio, sklypų vertinimas turėtų būti baigtas iki kitų metų kovo mėnesio, o kompensacijų siūlymų pateikimas sklypų savininkams – iki 2027 m. birželio.
Planuojamas sklypų perėmimas turėtų būti įgyvendintas iki 2027 m. liepos mėnesio.
Savo ruožtu šaudyklų įrengimas numatytas iki 2030-ųjų, o poligono pratybos bus vykdomos nuo 2028 m.
Numatė civilių personalą poligono veiklai
Taip pat numatytas ir poligonui reikalingas civilinių darbuotojų poreikis.
Nurodoma, jog poligono veiklai bus reikalinga po vieną statinių priežiūros inžinierių, darbų saugos organizatorių, turto valdymo inžinierių, aplinkos apsaugos specialistą, skyriaus vedėją, administratorių.
Taip pat prireiks trijų sistemų inžinierių, dešimties šaudyklų darbuotojų, dviejų sistemų inžinierių, penkių pagalbinių darbuotojų bei penkių vairuotojų. Be to, numatytas poreikis penkių specialiųjų technikos vairuotojų, dviejų logistikos specialistų, keturių įrangos eksploatavimo ir remonto technikų ir trijų pastatų ir statinių remontininkų.
ELTA primena, kad gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis pabrėžė, kad steigiant poligonus, naudą gaus ir savivaldybės. Vis dėlto, Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai tokiam VGT sprendimui nepritaria.
Spalį KAM su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, dėl naudų paketo savivaldybėms, kurių teritorijoje jau yra arba ateityje bus įsteigti kariniai poligonai.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
