Naivu tikėtis tvaraus visuomenių vystymosi, santarvės ir šeimų gerovės, jei „ilgalaikiai bendražmogiški socialiniai susitarimai ar universalios religinės tiesos, teisės ir moralės normos keičiamos į nestabilius, individualizuotus ir savanaudiškus pasirinkimus“, tarpautiniame viršūnių susitikime „Auginu Europą“ sakė Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Pirmadienį prezidentūroje vyksta tarptautinis susitikimas „Auginu Europą 2025“, kurio tema – „Kuriame Europos demografinę ateitį investuodami į šeimas ir kiekvieną naują gyvybę“.
Šio renginio iniciatoriai – D. Nausėdienė ir jos globojama iniciatyva „Auginu Lietuvą“ kartu su neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“. Susitikimas vyksta minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną.
„Gyvybė – unikali. Ji yra vienintelė duotybė vienam kartui. Būtis neperrašoma ir yra valdoma mūsų sprendimų galia. Šis laikmetis yra mūsų bendras laikas, kuriame svarbūs būtent mūsų pasirinkimai, kad ir kuriame pasaulio taške mes begyventume. Koks yra tavo tikslas, už kurį tu stovi? Lietuvos prezidentas ir aš stovime už gyvybę, vardan gyvybės ir gerovės valstybės kiekvienam gyvenančiam joje.
Mes stovime už laiką, skirtą kūrybai, savalaikiams išmintingiems sprendimams ir konstruktyvumui, tirpstančiam, deja, destrukcijos ir nekonstruktyvaus informacinio triukšmo jūroje. Laikmetyje, kai laužomos socialinės normos ir istorinės tradicijos“, – savo pranešime teigė D. Nausėdienė.
Pasak pirmosios ponios, istoriškai ir tradiciškai minkštoji galia visada buvo nuvertinama, o ir šiandien beveik niekas nesikeičia.
„Tačiau kai perteklinė politinė galia, bedvasiai jėgos žaidimai pasaulyje šiandien išbalansuoja geopolitinį stabilumą, būtent mūsų minkštosios galios nešėjų laikas yra kritinis. Būtent minkštajai galiai šiandien tenka reikšmingas vaidmuo ir atsakomybė saugoti humanistines vertybes ir konsoliduoti humanitarinę pagalbą.
Branduolinio karo grėsmės, hibridiniai informaciniai karai, struktūrinių konfliktų paaštrėjimas absoliučiai visuose karštuose taškuose yra perteklinės politinės galios pasekmės ir rezultatai. Ar mums to reikia? Kurioje pasaulio dalyje to reikia? Socialinės savidestrukcijos spiralės multiplikavimas technologinėmis priemonėmis yra 21 a. fenomenas. To kituose laikmečiuose nebuvo“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios teigimu, mūsų laikmetis – kontroversiškas ir paradoksalus, nes tai, kas turėtų tarnauti žmogaus gerovei, ima veikti prieš jį.
„Holistinis soft power failas yra priešnuodis visiems bedvasiams, bejausmiams, empatijos nepažinusiems režimams. Jį, soft power failą, reikėtų stiprinti, kai ardomas socialinės santarvės audinys, kai savanaudiško diskriminuojančio va bank žaidimo tikslas yra siauriausios grupės egoistinis noras išsilaikyti valdžioje, kurti prievartines ideologizuotas socialines sistemas, kuriose dominuoja sisteminė, socialinė, prievartinė skirtingo laipsnio viršenybė“, – teigė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia tvirtino – naivu tikėtis tvaraus visuomenių vystymosi, santarvės ir šeimų gerovės bet kurioje pasaulio dalyje, jei „ilgalaikiai bendražmogiški socialiniai susitarimai ar universalios religinės tiesos, teisės ir moralės normos keičiamos į nestabilius, individualizuotus ir savanaudiškus pasirinkimus.“
„Griaunant tvarios žmonijos socialinius ilgamečius pagrindus, pakeičiant juos prievartiniais naujų formų socialinės kontrolės mechanizmais, greitai multiplikuojamus technologijomis, judame lygiai ten, kur vestų keliai link autoritarinių ir diktatūrinių režimų.
Tokiems režimams gerovės valstybės savo piliečiams kūrimo idėja yra baubas, nes atskirčių mažinimas, stiprios plačios vidutinės visuomenės dalies auginimas ir kultūros kokybės stiprinimas yra tiesioginė grėsmė jų siauros interesų grupės dominavimo išlaikymui“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia klausė – kam mums reikalinga „nenormali, destruktyvi savo esme realybė, kurioje iškraipomi taikaus socialinio sugyvenimo dėsniai ir ignoruojami gyvenimai, gyvybiniai interesai, poreikiai tų, kurie nedisponuoja galia?“
„Karas nėra kurianti galia. Socialinis supriešinimas nėra kurianti galia. Socialinio karo priežastys visada yra tos pačios, o pasekmės – žiaurios ir negailestingos kiekvienam. Gyvybė unikali. Ji vienintelė duotybė vienam kartui“, – sakė D. Nausėdienė.
Deja, apgailestavo pirmoji ponia, Europoje ir Europos Sąjungoje „gimsta bemaž dvigubai mažiau vaikų nei prieš šešis dešimtmečius, o tai kelia didelių iššūkių pažangios Europos ateičiai.“
„Lietuvoje gimstamumo dinamika atspindi bendras Europos ir EBPO šalių demografines tendencijas, o paskutiniu metu gimstamumo lygis yra itin žemas. Kas visa tai nulemia? Ekonominiai sunkmečiai, pragyvenimo išlaidų krizės daro poveikį. Gimstamumo problemą paaštrino kovid pandemija. Rusijos brutalus karas prieš Ukrainą taip pat gali turėti įtakos priimant sprendimus dėl šeimos gausėjimo“, – vardijo D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia taip pat tvirtino, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos ir EBPO šalyse, vyksta fundamentalūs šeimos sampratos pokyčiai. Pavyzdžiui, išskyrė D. Nausėdienė, pirmo vaiko šeimos susilaukia kur kas vėlesniame amžiuje, o antras ir trečias vaikas pagimdomas gerokai perkopus 30 metų.
„Tačiau nėštumas vėlyvame amžiuje stipriai didina su naujagimio ir motinos sveikata susijusią medicininę riziką ir iš esmės mažina tikimybę pastoti. Su didėjančiu tėvų amžiumi didėja negyvagimių rizika, mažo svorio naujagimių, kūdikio apsigimimų, priešlaikinių gimdymų rizika, o vėliau – šizofrenijos ir autizmo rizika“, – sakė pirmoji ponia.
D. Nausėdienė teigė – liūdina klibantys kultūriniai šeimos pamatai: „Vis daugiau vaikų gimsta ir auga ne šeimoje.“
Pirmoji ponia gimstamumą regionuose taip pat įvardijo kaip ryškią problemą: „Regione prastėja šeimai reikalingų viešųjų paslaugų prieinamumas – švietimo, sveikatos, būsto.“
Kaip kitą iššūkį D. Nausėdienė įvardijo augantį skaitmeninį vaikystės pasaulį: „Televizija, socialiniai tinklai neretai formuoja ydingą pasaulėžiūrą apie šeimą, vaikus. Jei emociniai ryšiai su tėvais silpni, o technologijos tampa artumo pakaitalu, tai silpnina gyvo žmogiškojo bendravimo ir sugyvenimo įgūdžius.“
Pasak pirmosios ponios, moterų įgalinimas bei šeimos ir darbo derinimas yra vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių gimstamumą.
„Geras to balansas skatina šeimas turėti antrą ir daugiau vaikų. Negalime tikėtis, kad šeimos ryšis turėti vaikų, jei nejaus valstybės rūpesčio ir nesijaus saugios ištikus krizei“, – pastebėjo D. Nausėdienė.
„Demografijos problemos tiksi Lietuvai ir pasauliui būties ir išlikimo klausimais skirtingu ritmu. Bet socialinės gerovės per se išnykimo pavojus – bendras. Turime kalbėti apie tai, kad socialinės ir politinės sistemos vystosi prieštaringomis, kartais net priešingomis kryptimis. Nei viena, nei kita nebespėja adaptuotis prie technologinių ir socialinių pokyčių“, – teigė pirmoji ponia D. Nausėdienė.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
