Pirmasis kariuomenės ir ministerijų atstovų susitikimas su Lazdijų rajono gyventojais vyko gruodžio pabaigoje. Tiesa, susitikime netrūko įtampos – vietos gyventojams pritrūko vietos ir pristatymui parengtoje salėje, kurioje nuolat pasigirsdavo nerimaujančių žmonių klausimai.
Pastarajame susitikime dalyvavęs KAM Logistikos departamento direktorius, pulkininkas leitenantas Aurius Daškevičius su Lazdijų rajono žmonėmis bendraus ir penktadienį. Jis tvirtina, kad gyventojams žadama papasakoti daugiau informacijos apie poligono teritorijoje esančias sodybas bei jų likimą.
„Pasakysime daugiau informacijos apie sodybas šioje teritorijoje – sodybas, kurios patenka į mokymo teritoriją, turbūt tai aktualu žmonėms. Ar jiems reikėtų kraustytis, ar jie gali likti, ar verslas gali likti. Į tokius klausimus bus konkrečiai atsakyta“, – sakė jis.
Pasak KAM atstovo, sklypų paėmimas valstybės reikmėms iš vietos gyventojų ne visais atvejais yra būtinas. Jo teigimu, bus siekiama, kad tokių atvejų skaičius būtų minimalus, mat klausimas, anot A.Daškevičiaus, išties yra jautrus.
„Suprantame šio klausimo jautrumą, tai yra tikrai skaudu žmonėms. Tačiau sieksime kompromiso“, – dėstė jis.
A.Daškevičius akcentuoja, kad šią informaciją mėgino pasakyti Lazdijų rajono gyventojams ir pirmąjį kartą – tačiau reakcijos buvo kitokios.
„Nėra būtinas paėmimas iš gyventojų. Tuo metu jau sakėme salėje. Išgirsta, turbūt, buvo kitaip“, – apgailestavo pulkininkas leitenantas.
„Bendruomenė tikrai turėjo daug klausimų ir po pirmojo susitikimo teikė klausimus. Tikrai atsakysime į visus klausimus, atliepsime visus lūkesčius ir tikimės, kad išgirdusi konkrečius klausimus antrojo susitikimo metu, bendruomenė bus nuraminta, kad mes ieškome kompromiso ir žiūrime į bendruomenės lūkesčius“, – kartojo jis.
Be to, pažymėjo pulkininkas leitenantas, tais atvejais, kai vietos gyventojų žemė turės būti paimta valstybės reikmėms, sklypai bus vertinami individualiai pagal rinkos kainą.
„Mūsų siekis yra atliepti teisingą sutarimą su gyventojais ir teisingą atlygį“, – pridūrė A.Daškevičius.
Netrukus pradės individualius pokalbius su sodybų savininkais, verslo bendruomene
Po penktadienį vyksiančio susitikimo su bendruomene, netrukus žadama pradėti individualius pokalbius su vietos gyventojais, verslo atstovais ir kitomis suinteresuotomis pusėmis.
Iki šiol, pasak pulkininko leitenanto, sulaukta užklausų elektroniniu paštu.
„Po šio penktadieninio susitikimo jau bus susitikimas su gyventojais, grupėmis, gyvenvietėmis, kaimais, asociacijomis“, – nurodė A.Daškevičius.
Beje, jo teigimu, tam jau dabar KAM padarė tam tikras korekcijas poligono plane kai kurių vietos gyventojų atžvilgiu.
„Žiūrime į tai labai žmogiškai. Ir žiūrėsime toliau“, – sakė jis.
Įvardijo melagienas, skleidžiamas viešojoje erdvėje: užsimena, kad kai kurie veikėjai tai daro tikslingai
Gruodžio 15 d. Valstybės gynimo tarybai nutarus, kad Kapčiamiesčio apylinkėse planuojama steigti karinį poligoną, viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose ėmė plisti įvairi klaidinanti informacija apie šį sprendimą.
Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikės Auksės Ūsienės teigimu, melagienomis apeliuojama į žmonių emocijas – baimę, nerimą – ir siekiama jas sužadinti.
„Tie dalykai yra stipriai išnaudojami melagienoms kurti“, – akcentavo ji.
Pasak kariuomenės atstovės, melagienų esama įvairių – pavyzdžiui, kad poligono išvis nebus, o teritorijoje bus iškirsti miškai tik tam, kad kažkas neva pasipelnytų.
Taip pat, tęsė ji, manipuliuojama ir istorine atmintimi.
„Netgi iki tokių manipuliacijų, kad lyginama su Sausio 13-ąja – kad ten, kur bus šaudyklos, kad bus arti gyvenamųjų namų ir žmonėms irgi bus pažeista klausa“, – pasakojo A.Ūsienė.
„Taip pat manipuliacijos pastebėtos istorinės atminties temomis – kad bus išniekintas partizanų atminimas, nes neva viename iš kaimų, kuris įeina į poligono teritoriją, gyveno du partizanai“, – tęsė ji.
Dar viena manipuliacija – poligonų skaičiais kaimyninėse valstybėse. A.Ūsienė pastebėjo, kad dažnai atkreipiamas dėmesys į tai, kad Latvija turi tik du poligonus, tad keliamas klausimas, kam Lietuvai reikia tiek daug karinių teritorijų. Tačiau, anot jos, svarbu suprasti, kad Latvijos kariuomenė yra gerokai mažesnė nei Lietuvos, o poligonai kaimyninėje valstybėje – didesni.
„Jos (Latvijos – Lrytas) du poligonai yra didesni nei Lietuvos visi dabartiniai devyni ir steigiamas Rūdininkų poligonas“, – patikino analitikė, užsimindama, kad tokie klaidingi naratyvai kai kurių veikėjų yra skleidžiami sąmoningai.
„Matome tam tikrus požymius, kad tam tikri asmenys šia situacija naudojasi, kad kurstytų aistras“, – apibendrino ji.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
