Šilalės rajono savivaldybė Sveikatos apsaugos ministerijos ir Seimo sveikatos reikalų komiteto prašo užtikrinti, kad greitąją medicinos pagalbą išsikvietusiems gyventojams būtų užtikrintas paslaugos greitumas ir efektyvumas. Toks kreipimasis atsirado po to, kai Šilalėje po eismo įvykio nepilnamečiui, kaip teigia rajono savivaldybė, 45 minutes nebuvo suteikta skubi pagalba, nes greitoji tiesiog neatvažiavo, o vietoj Šilalės paramedikų į įvykio vietą atvažiavo ir pagalbą vaikui suteikė tauragiškiai.
Įvykio metu laisvų GMP automobilių nebuvo
Šilalės rajono meras Tadas Bartkus LRT RADIJUI pasakoja, kad pirmadienį po pietų Šilalėje netoli savivaldybės įvykus eismo įvykiui nukentėjo nepilnametis. Anot Šilalės rajono mero, telefonu 112 buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, policija bei kitos struktūros.
„Policija greičiausiai sureagavo, o greitoji medicinos pagalba užtruko 45 minutes. Manau, kad per tas 45 minutes, jeigu čia iš mūsų visų esančių vaikas gulėtų vidury miesto ant asfalto, aš nežinau, kaip mes reaguotume šitoje vietoje. Tai šita situacija tikrai yra, švelniai tariant, labai nemaloni“, – teigia T. Bartkus.
Mero žiniomis, tuo metu nebuvo vietinių GMPT automobilių, nes jie buvo išsiųsti į kitus rajonus, tad tiesiog nebuvo kam užtikrinti pagalbos atvykimo.
„Šitoje situacijoje taip pat labai įdomu, kad Bendrasis pagalbos centras (BPC) net neinformavo, kad tiek ilgai reikės laukti. Mes, ir savivaldybės vadovai, ir gyventojai, galbūt būtumėm kitaip iš karto reagavę, kvietę savo vietinius Sveikatos centro darbuotojus, ir tą pagalbą užtikrinę patys. Bet kai jau pamatėm, kad pusę valandos neatvyksta automobilis, tada pradėjom ieškoti kaip spręsti, kaip tą pagalbą suteikti“, – sako meras.
Anot pašnekovo, rajone nuolat budi dvi greitosios medicinos pagalbos brigados, po dvi dieną bei naktį.
Įvykio, kuomet buvo sužalotas vaikas, metu, vienas automobilis buvo išsiųstas į Rietavo savivaldybę, o kitas vežė gimdyvę į gimdymo namus. Tuo tarpu į Šilalę buvo išsiųstas automobilis iš Tauragės.
Greitosios medicinos pagalbos atstovo Tomo Bagdono teigimu, pateiktos aplinkybės nėra tikslios, o į įvykio vietą automobilis atvyko per 25 minutes.
„Skambutis buvo gautas pirmadienį 14:37 val. į Pagalbos centrą dėl eismo įvykio ir nukentėjusio. Automobilis buvo aktyvuotas 14:38 val. O vietoje buvo jau atvykęs 15:03 val. Tai nesunku suskaičiuoti, kad 25 minutės, o ne 45 minutės, kaip yra teigiama. Šitoje vietoje, taip, vėlavo 10 minučių, pagal algoritmą, pagal įstatymą turi suteikti miesto teritorijoje per 15 minučių, jeigu yra skubus iškvietimas. Tai šiuo atveju atvyko 10 minučių vėliau“, – LRT RADIJUI sako T. Bagdonas.
Laisvi ekipažai siunčiami į kitus rajonus
Kaip teigia pašnekovas, automobilis vėlavo 10 minučių, nes artimiausias laisvas ekipažas buvo Skaudvilėje, Tauragės rajone. Ši pastotė buvo įsteigta praėjusiais metais.
„Tarp Šilalės ir Skaudvilės yra 30 km. Tai nesunku paskaičiuoti, kad automobilis atvyko taip, kaip galėjo. Tai yra, dispečeris mato savo ekrane, kur artimiausias laisvas ekipažas ir atitinkamai jį siunčia į įvykį. Pačiam Šilalės rajone budi du ekipažai. Paslaugas teikia privatus tiekėjas, tai yra UAB „Ambulansas“. Ir jo automobiliai tuo metu buvo iškviesti į kitus du atvejus. Tai buvo insultas ir gimdyvė“, – pažymi T. Bagdonas.
Kaip sako pašnekovas, tai, kad laisvi ekipažai yra siunčiami į kitus rajonus, yra normali praktika, atsiradusi po reformos. Anot jo, ikireforminiu laikotarpiu brigados pagalbą teikdavo tik rajonų ribose, o dalis gyventojų likdavo be skubios pagalbos.
Anot jo, iki reformos skubi pagalba laiku suteikiama būdavo 85 proc. atvejų, o po reformos šis skaičius padidėjo iki 92 proc. Įstatymas numato, kad skubi pagalba turi būti suteikiama per 15 minučių, kaimiškose vietovėse – per 25 minutes.
„Mes šiandien taip plėsdami pastočių arba budėjimo vietų tinklą, kai per dvejus metus yra įsteigta naujų 16 [pastočių], padidinom skubių atvejų reagavimą iki 92 iš 100 atvejų. Tai yra, sugebėjom per dvejus metus atkovoti 7 atvejus. Tai vėlavimų vis dar pasitaiko, žinoma, bet juda viskas gerėjančia kryptimi“, – pažymi T. Bagdonas.
Ieškos finansavimo galimybių
Anot T. Bartkaus, reforma neužtikrino pakankamo GMP automobilių kiekio, o gyventojai neva skundžiasi, kad situacija po reformos negerėja. Kaip sako meras, savivaldybė turėtų būti įtraukta į stebėseną ir kontrolę, o taip pat turėtų būti sugalvoti algoritmai, kaip tokiais atvejais būtų galima pasitelkti ir rajonų sveikatos centrų komandas.
„Pirmąją pagalbą ir gyventojai gali suteikti, bet seselė iš sveikatos centro atvykusi, aš manau, kad galėtų kompetentingiau suteikti tą pirmąją pagalbą. Juo labiau, kad ligoninės ar dabar sveikatos centrai, turi likusius ar naujus greitosios medicinos pagalbos automobilius savo įstaigose“, – sako T. Bartkus.
Kaip pažymi T. Bagdonas, bendrai ekipažų yra 218-224, priklausomai nuo paros laiko ir sezono, o papildomos pastotės buvo įsteigtos kritinėse vietose.
„Minėta Skaudvilė ir buvo įsteigta naujai. Iš esmės, jeigu būtų važiavę iš kito rajono, būtų dar toliau važiavę, jeigu nebūtų jos. Dažnai būna arba kurortinėse vietose, arba tarp rajonų, kur yra sandūroj miesto, kad galėtų rajonai dalintis greitosios medicinos pagalbos paslaugomis tarpusavy, ko prieš tai, iki reformos nebuvo“, – pažymi T. Bagdonas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Andrius Busila pripažįsta, kad tinklas šiuo metu dar nėra pakankamas, o sprendimo būdas galėtų būti greitosios medicinos pagalbos taškų tankinimas. Vis dėlto, šioje situacijoje atsimušama į finansus.
„Mes Sveikatos reikalų komitete jau esame jau du kartus šiais metais nagrinėję GMP tarnybos situaciją. Ir iš tikro šiai dienai aišku, žmonės daro, ką gali, tačiau greitų sprendimų artimiausiu metu, kažin, ar pavyks rasti“, – priduria A. Busila.
Kaip sako pašnekovas, kitų metų biudžeto planavimo metu bus ieškoma lėšų problemos sprendimui, tačiau atkreipti dėmesį, kad ir šitų metų GMP tarnybos biudžetas yra nepakankamas, o ministerijoje ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti finansavimą iki metų galo.
Kaip teigia T. Bagdonas, aktyvi pastočių plėtra yra sustabdyta dėl finansų trūkumo, tačiau kritiškiausios vietos, kuriose gyventojams pagalbos tekdavo laukti ilgiausiai, po reformos įvykdymo jau buvo padengtos.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
