Beveik pusės aklumo atvejų pasaulyje galima išvengti – Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys šokiruoja ir primena profilaktinių patikrinimų svarbą. Visgi ekspertai vienbalsiai sutaria: padėti ne tik išvengti regos sutrikimų, bet ir geriau integruotis silpnaregiams ar neregiams į visuomenę gali ir inovacijos, rašoma Regos inovacijų instituto pranešime žiniasklaidai.
Baltąją lazdelę į rankas išdrįso paimti ne iš karto
Nuo septynerių su regos sutrikimais susidurianti Regos inovacijų instituto bendraįkūrėja Audrė Grybauskaitė pasakoja, kad ilgai gyveno net nežinodama savo diagnozės – ją išgirdo tik prieš kelerius metus. „Per šį laiką padariau daug klaidų, kurios man galėjo kainuoti prastėjantį regėjimą. Baltąją lazdelę į rankas išdrįsau paimti tik prieš trejus metus, nes gatvėje ėmė darytis nesaugu. Silpnaregiai ir neregiai gyvena susidurdami su nuolatiniais iššūkiais – nuo orientavimosi namuose iki išėjimo į visuomenę, nes ne visos erdvės ar paslaugos yra tam pritaikytos“, – pasakoja moteris.
Tiesa, ji pripažįsta, kad žmonės vis labiau linkę padėti – mažėja neigiamų reakcijų. Visgi daug silpnaregių vengia į rankas imti baltąją lazdelę, kuri yra svarbi pagalbinė priemonė, nes baiminasi būti palaikyti silpnesniais ar nevisaverčiais. „Suprantu, kad visuomenei trūksta žinių, kaip mums padėti, tačiau didžiausia nauda – rūpestis. Idealiu atveju, reikėtų paklausti žmogaus, nes kartais žmonės imasi padėti ir pridaro daugiau žalos. Pavyzdžiui, perveda per gatvę, o tada neregys nebesiorientuoja. Reikia žiūrėti į mus kaip į žmones ir priimti, jeigu mes pasakome, kad pagalbos mums nereikia – jos primygtinai ir nesiūlyti“, – akcentuoja A. Grybauskaitė.
Nuo programėlių iki pagalbos integruotis
Audrės istorija – tik viena iš pavyzdžių, su kokiais iššūkiais susiduria silpnaregiai ir neregiai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos inovacijų vystymo centro projektų vadovė, septintojo sveikatos hakatono „Hospiton. Mission-Vision“ organizatorė Inga Kanapeckienė pasakoja, kad panašios istorijos ir įkvėpė kviesti visuomenę ieškoti naujų sprendimo būdų.
„Regėjimas – vienas svarbiausių mūsų pojūčių, o pacientų istorijos, rodančios, kad buvo galima išvengti regos pablogėjimo ar praradimo, gydytojų pasakojimai apie tai, kaip ne visada pavyksta išvengti problemų ar padėti integruotis, rodo, kad erdvės inovacijoms tikrai yra.
Turime ir programėlių, ir įrangos, tačiau visada galime siekti dar geresnių ir inovatyvesnių sprendimų. Pavyzdžiui, visuomenės švietimas, sveikatos raštingumo didinimas ar pacientų paskirstymas gydymo įstaigose pagal jų būklę. Žinoma, šis sąrašas tikrai nebaigtinis, todėl džiaugiuosi, kad įvairių sričių ekspertai imsis ieškoti sprendimų. Užtenka turėti noro ir smalsumo, kad gimtų inovacijos“, – I. Kanapeckienė drąsina registruotis ir vystyti savo idėjas. Šiemet dalyvių laukia iššūkis „Misija – regėjimas“ (Mission-Vision).
Jai antrina ir Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Daniel Naumovas – anot jo, būtent inovacijos skatina judėti į priekį ir yra itin svarbios šioje srityje. „Akių ligos prisideda tiek prie fizinės būklės suprastėjimo, tiek prie psichologinės. Lietuvoje apie 600 tūkst. žmonių turi vienokių ar kitokių regos problemų, o vien pernai buvo atlikta daugiau nei 30 tūkst. kataraktos operacijų, kurioms skirta daugiau nei 17 mln. eurų. Tad problemų tikrai yra, bet jų galima išvengti“, – sako viceministras.
Jis primena, kad akis vaikams iki 18 metų rekomenduojama tikrinti bent kartą per metus, suaugusiesiems iki 40 metų – bent kartą per dvejus metus, taip pat pamatuoti akių spaudimą. Nuo 40-ies tuos pačius tyrimus verta atlikti kasmet. Profilaktinį patikrinimą gali atlikti šeimos gydytojai ar optometrininkai, o nustačius sutrikimų – kreiptis pas oftalmologą.
Simptomai, kurių nevalia praleisti
Įbauginti įspėjimų apie laukiančias eiles pas oftalmologą, pacientai kartais atideda net ir būtinus vizitus. Tiesa, LSMU ligoninės Kauno klinikų Vitreoretinalinės chirurgijos sektoriaus vadovas, gydytojas oftalmologas Martynas Špečkauskas sako, kad visada malonu, kai į kabinetą ateina pacientas, kurį gali išleisti pasakydamas, jog jo rega puiki.
„Būna atvejų, kai atėję profilaktiškai pasitikrinti pacientai atsiprašinėja, kad užėmė neva rimtesnio paciento vietą, tačiau tiek vienas, tiek kitas yra pacientas ir taip jaustis neturėtų“, – sako gydytojas.
Oftalmologas įsitikinęs, kad technologijos šioje srityje yra nepamainomos – jos gali sutrumpinti ir supaprastinti kelią iki gydytojo kabineto, tačiau svarbu, kad vis plačiau į šią sritį būtų įtraukiami ir šeimos gydytojai. Pavyzdžiui, jau nuo kitų metų dalis jų bus apmokyti padaryti diabetu sergančių pacientų akių dugno nuotrauką ir ją išsiųsti oftalmologui. Taip ne tik sutaupoma laiko konsultacijoms, bet ir atsiranda didesnė galimybė pastebėti akių būklės pokyčius.
Gydytojas ragina pastebėjus pakitusią akių būklę, ypač sergant lėtinėmis ligomis, nedelsti ir kreiptis konsultacijai. Atsiradęs akių drumstumas, žaibavimas, rūkas ar dėmės, skausmas – tik kelios iš priežasčių, kurios privalo atvesti į gydytojo kabinetą
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
