Tai – pralaimėjimas užsienio politikos kontekste, penktadienį vertino Europos Parlamento narys, opozicinių demokratų atstovas Virginijus Sinkevičius reaguodamas į žinias dėl Kapčiamiesčio poligono.
„Paprastai politikoje dvišaliai ar daugiašaliai projektai visų pirma suderinami patyliukais, apie juos girdime viešai tik tuo atveju, jeigu jau yra pagrindo manyti, kad pavyks pasiekti bendros sėkmės.
Kodėl? Nes situacija, kai viešai draugams reikia sakyti „Ne“, jau savaime yra pralaimėjimas užsienio politikos kontekste.
Kaip šiuo atveju ir nutiko. Juolab kad visada buvo naivu tikėtis, jog Lenkija šiuo metu ryšis tokiam pareiškimui. Mums Suvalkų koridorius yra kritiškai svarbus kaip karinės logistikos „butelio kaklelis“, Lenkijai tuo tarpu jis visų pirma svarbus kaip potenciali demarkacijos linija konflikto metu“, – feisbuke rašė V. Sinkevičius.
Be kita ko, jis vertino, kad Lenkija dar gerokai anksčiau nei JAV perbalansavo savo politiką ir į savo saugumą žiūri labiau ne per kolektyvinę, o per nacionalinę prizmę. Ir mes, norėdami, kad Lenkija adaptuotųsi, pasak V. Sinkevičiaus, turėtume pagalvoti, ką jai galime pasiūlyti.
„Mums tai gali nepatikti, tačiau turbūt net viena akimi sekantys Lenkijos politiką gerai žino, kad Lenkija gerokai anksčiau nei JAV perbalansavo savo politiką – judėdama nuo kolektyvinio požiūrio į saugumą prie nacionalinio.
Be to, jau gal 3–4 metai atgal Lenkija savo gynybos politiką formuoti ėmė labai aiškiai suprasdama savo Achilo kulną – tai yra sienos su rusų pasauliu ilgį. Tai nėra naujas sentimentas, kažkada Suomija panašiai pakomentavo Baltijos šalių idėją tvora atitverti visą sieną su Rusija – sakė, kai jūs turėsite tokią sieną kaip mes, tai tada ir pakalbėsime.
Galiausiai Lenkija anksčiau pradėjo rūpintis gynyba, anksčiau iškėlė ambicijas, anksčiau susiformavo savo gynybos koncepciją.
Tai dabar norėdami, kad Lenkija tai adaptuotų ir mūsų poreikiams – turėtume labai aiškiai turėti, ką pasiūlyti ir lenkams“, – komentavo Europos Parlamento narys.
Žemaitaitis: tautų draugystė baigėsi?
Savo ruožtu valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, pasirodžius žinioms, kad lenkai neketina dalyvauti kuriant Kapčiamiesčio poligoną, kėlė klausimą, ar tautų draugystė baigėsi.
„Blogas pranašas tas Žemaitaitis. Tautų draugystė baigėsi? Sausio mėnesį sakiau, kad tai neįmanoma.
Puikiai Lenkijos valdžia supranta, koks technologinis karas, karo pramonėje vyksta! Lieka laukti pirmadienio su kokiu naratyvu pasirodys spaudos pranešimai! Nes spaudoje esantys tekstai, akivaizdžiai siunčia žinutę, kad Lenkijai Suvalkų koridorius nėra prioritetas“, – feisbuke komentavo politikas.
Kasčiūnas: valdžia jau seniai nebemoka derinti veiksmų
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, kaip ir V. Sinkevičius, vertino, kad žinios iš Lenkijos Lietuvai reiškia pralaimėjimą, o taip pat – neatsakingą šalies aukščiausių politikų veikimą.
Politikas kritikavo tai, kas pastaruoju metu dedasi Lietuvos valdžioje, vertino, kad Lenkijos apsisprendimą dėl poligono išnaudos populistai.
„Iš Lenkijos pasiekusios žinios, kad Varšuva nepageidauja bendro poligono su Lietuva ir norėtų, jog jis būtų patrauktas toliau nuo valstybinės sienos, rodo didelį Lietuvos diplomatijos pralaimėjimą ir neatsakingą aukščiausių politikų veikimą.
Dar visai neseniai tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kalbėjo apie bendrą Kapčiamiesčio karinio poligono projektą su Lenkija, akcentuodami ir laisvąją ekonominę zoną tarp Suvalkų ir Lazdijų regionų.
Lietuvos valdžia jau seniai nebemoka derinti veiksmų ar veikti diplomatiškai. Idėjos ir svarstymai viešinami nepasitarus su sąjungininkais, neatliekami būtini „namų darbai“, o pareiškimai skamba į visas puses – dažnai valstybės vadovai ir ministrai viešumoje vieni kitiems prieštarauja. Chaosas ir nekompetencija dominuoja tarpvalstybiniuose santykiuose.
Žinia iš Varšuvos yra palanki ir populistams, kurie dabar nepraleis progos tuo pasinaudoti.
Nepaisant tokio neprofesionalumo, TS-LKD Seime parems poligono įstatymą, tačiau negalime nutylėti tokio neatsakingumo valstybei strategiškai svarbiuose gynybos klausimuose“, – feisbuke nurodė L. Kasčiūnas.
Kaunas: kodėl reikia sukelti tokią dezinformacijos bangą?
Reaguodamas į tai, kad Lenkija neketina dalyvauti kuriant Kapčiamiesčio poligoną, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pažymėjo, kad po šios žinios niekas nepasikeitė.
„Aš suprantu, kad visiems reikia skambių antraščių, o opozicijai tuščio oro virpinimo, visgi niekas nepasikeitė – koks planas buvo, toks ir yra.
Kodėl reikia sukelti tokią dezinformacijos bangą?“ – klausė jis.
R. Kaunas tikino, kad planų kurti bendrą Lietuvos ir Lenkijos poligoną nė nebuvo, su Lenkijos puse, anot jo, diskutuota tik apie bendradarbiavimą.
„Vizito Varšuvoje metu su Lenkijos gynybos ministru diskutavom ne apie bendro poligono steigimą, o apie bendradarbiavimą steigiant Kapčiamiesčio poligoną. Visos partnerystės formos išlieka atviros ir realios ateityje.
Lenkijos gynybos ministras išreiškė susidomėjimą rengti Lenkijos karius šiame poligone bei pasiūlė Lenkijos karo inžinierių pagalbą įrengiant Kapčiamiesčio poligoną. Lietuva kaip ir iki šiol kvies Lenkiją bei kitus NATO sąjungininkus vykdyti bendras pratybas šalies teritorijoje, o Suvalkų koridoriaus gynyba išlieka bendras Lietuvos, Lenkijos ir viso NATO Aljanso uždavinys“, – feisbuke komentavo ministras.
Kad planų kurti bendrą Lietuvos ir Lenkijos poligoną nė nebuvo, teigė ir Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė. Pasak jos, su Varšuva buvo derinamos tik bendros karinės pratybos.
Apie tai, kad Lenkija neketina dalyvauti kuriant Kapčiamiesčio karinį poligoną netoli Lenkijos sienos, pranešė Lenkijos žiniasklaida.
Ketvirtadienį Suvalkuose apsilankė Lenkijos krašto apsaugos ministro pavaduotojas Pavelas Bejda, kuris pažymėjo, jog Kapčiamiesčio poligonas nebus plečiamas Lenkijos pusėje. Jis taip pat kalbėjo apie poreikį, kad poligonas Kapčiamiestyje būtų pakankamai toli nuo Lenkijos sienos.
Plačiau apie tai galite skaityti čia:
Anksčiau Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas viešai svarstė, kad Lietuva ir Lenkija bendrai galėtų naudotis Kapčiamiesčio poligonu. Ministras tikino, kad Varšuva yra „suinteresuota Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimu, pajėgumų plėtra ir saugumo stiprinimu“.
Kaunas: poligonas išplės galimybes treniruotis su lenkais
Tuo metu Lietuvos krašto apsaugos ministras R. Kaunas šių metų pradžioje po susitikimo su W. Kosiniaku-Kamyszu komentavo, kad su juo sutarė bendradarbiauti steigiant Kapčiamiesčio poligoną.
„Suvalkų koridoriuje planuojamas poligonas išplės galimybes mūsų kariams treniruotis kartu bei didinti atgrasymą, jo veikla tarnaus abiejų šalių ir viso NATO Aljanso gynybai“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Šiuo metu mes esame pradinėje poligono steigimo stadijoje, todėl džiaugiuosi, kad Lenkijos gynybos ministras pozityviai žiūri į bendradarbiavimo galimybes ateityje“, – pažymėjo jis.
Ministras patikino, jog nuolat dalinsis visa aktualia informacija su Lenkijos gynybos ministerija, kad ši galėtų atitinkamai informuoti savo piliečius.
Vyriausybė anksčiau šią savaitę pritarė Kapčiamiesčio poligono įstatymų projektui. Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įkūrimą ministrų kabinetas Seimui pasiūlė svarstyti skubos tvarka.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
