Taivano prezidentas Lai Ching-te interviu naujienų agentūrai AFP įspėjo, kad jei Pekinas užimtų šią demokratinę salą, kitos regiono šalys taptų kitais Kinijos taikiniais, ir pabrėžė, kad Taivanui būtina smarkiai stiprinti savo gynybą.
Kalbėdamas per savo pirmąjį interviu pasaulinei naujienų agentūrai po to, kai 2024 metų gegužę pradėjo eiti pareigas, Lai Ching-te teigė esąs įsitikinęs, kad parlamentas patvirtins papildomą 40 mlrd. JAV dolerių (33,61 mlrd. eurų) biudžetą, skirtą svarbiausiems gynybos pirkiniams, įskaitant ginklus iš Jungtinių Valstijų.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas yra įspėjęs Vašingtoną neparduoti ginklų Taivanui, tačiau Lai Ching-te teigė, kad Jungtinės Valstijos palaikys Taivaną ir nenaudos jo kaip „derybų kozirio“ su Pekinu.
Pekinas pasmerkė šiuos Lai Ching-te komentarus, pavadindamas jį „taikos ardytoju, krizių kūrėju ir karo kurstytoju“.
„Siekti nepriklausomybės išorinėmis priemonėmis ir jėga priešintis susivienijimui yra tas pats, kas skruzdėlei bandyti pajudinti medį – pasmerkta nesėkmei“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas.
„Kad ir ką Lai Ching-te sakytų ar darytų, tai negali pakeisti istorinio ir teisinio fakto, kad Taivanas yra Kinijos teritorijos dalis“, – teigė jis.
Kinija tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir grasina panaudoti jėgą, kad perimtų savarankiškai valdomos salos kontrolę.
Lai Ching-te teigė, kad jei Kinija užimtų Taivaną, Pekinas taptų „agresyvesnis, kenktų taikai ir stabilumui Indijos ir Ramiojo vandenynų regione bei taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai“.
„Jei Taivaną aneksuotų Kinija, Kinijos ekspansionistinės ambicijos tuo nesibaigtų“, – antradienį per išskirtinį interviu AFP prezidentūros pastate Taibėjuje teigė Lai Ching-te.
„Kitos šalys, kurioms kiltų grėsmė, būtų Japonija, Filipinai ir kitos Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono valstybės, o pasekmės galiausiai pasiektų Ameriką ir Europą“, – sakė jis.
„Taikos kūrimo pastangos“
Taivanas mano, kad jo vieta vadinamosios pirmosios salų grandinės, besitęsiančios nuo Japonijos iki Filipinų, centre yra labai svarbi regiono saugumui ir tarptautinei prekybai.
Kinija turi teritorinių pretenzijų, konkuruojančių su Japonijos ir Filipinų pretenzijomis, o Taivano sąsiauris yra itin svarbi pasaulinės laivybos arterija.
Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi, kurios šalyje yra kelios JAV bazės ir apie 60 tūkst. amerikiečių karių, lapkritį užsiminė, kad Tokijas galėtų įsikišti kariniu būdu, jei Kinija užpultų Taivaną. Šis jos pareiškimas sukėlė piktą Pekino reakciją.
Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas taip pat yra įspėjęs, kad ši salų valstybė, kurioje JAV kariai turi prieigą prie devynių karinių bazių, neišvengiamai būtų įtraukta į karą dėl Taivano.
„Šiame besikeičiančiame pasaulyje tautos priklauso pasaulinei bendruomenei – padėtis bet kurioje vienoje šalyje neišvengiamai paveiktų kitas“, – sakė Lai Ching-te.
Prieš balandį Pekine numatytą JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą su Xi Jinpingu Lai Ching-te teigė, kad Taivanas palankiai vertina bet kokias derybas, padedančias išlaikyti status quo.
„Manome, kad prezidentas Trumpas imasi sudėtingų taikos kūrimo pastangų, kurios apima JAV interesų apsaugą ir Kinijos ekspansionizmo atgrasymą trumpuoju laikotarpiu“, – sakė Lai Ching-te.
Jis pridūrė, kad Jungtinėms Valstijoms nereikia „pateikti Taivano kaip derybų kozirio jokiose diskusijose su Kinija“.
„JAV ir Kinijos prekybos konkurencijos kontekste Kinija siekia iš JAV gauti daug daugiau nei JAV iš Kinijos“, – sakė jis.
„Atgrasyti nuo agresijos“
Vašingtonas 1979 metais nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taibėjumi Pekino naudai, tačiau Jungtinės Valstijos tebėra svarbiausias Taivano saugumo rėmėjas ir didžiausias ginklų tiekėjas.
Tačiau JAV jau seniai laikosi „strateginio dviprasmiškumo“, kai kalbama apie karių dislokavimą Taivanui ginti.
Valdant Xi Jinpingui, Kinijos karinis spaudimas salai išaugo. Jis Taivano užėmimą susiejo su savo „didžiojo kinų tautos atgimimo“ vizija.
Kinija beveik kasdien aplink Taivaną dislokuoja karo laivų ir naikintuvų, o nuo 2022 metų surengė šešerias dideles karines pratybas, kurių paskutinės vyko gruodį.
Xi Jinpingo pastarojo meto sprendimas nušalinti kai kuriuos svarbiausius generolus sukėlė spėlionių dėl to, ką tai galėtų reikšti Pekino planams galimai pulti Taivaną. Kai kurie JAV pareigūnai teigė, kad toks puolimas galėtų būti surengtas 2027 metais.
Lai Ching-te AFP sakė, kad nors daugybės Kinijos generolų atleidimas buvo „išties neįprasta situacija“, tai nekeičia Taivano poreikio būti pasirengusiam.
„Privalome turėti pajėgumų bet kuriuo metu atgrasyti Kinijos agresiją“, – sakė Lai Ching-te.
„Norime užtikrinti, kad Kinijai niekada nebūtų geros dienos įsiveržti į Taivaną“, – teigė jis.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
