Dalis kaupimą antrojoje pensijų pakopoje nutraukti norinčių gyventojų susiduria su netikėtu iššūkiu – tvarkyti jų bankinius reikalus pavestas įgaliotasis asmuo tvarkyti su pensija susijusių reikalų negali, mat pensijos kaupiamos ne pačiame banke, o pensijų fonduose. Lietuvos notarų rūmų prezidentas aiškina, kad bankai ir pensijų fondai yra skirtingos institucijos, tad ir formuluotės notaro įgaliojime turi būti tikslios.
Į portalą LRT.lt kreipėsi skaitytoja vilnietė Elena, kurios vyresnio amžiaus tėtis neseniai nusprendė, kad nori atsiimti antrojoje pensijų pakopoje kauptas lėšas.
Tiesa, dėl sveikatos bėdų vyras notariniu įgaliojimu jam atstovauti savivaldybėje, „Sodroje“, seniūnijoje, medicinos įstaigose bei bankuose yra pavedęs Elenos mamai – savo žmonai, tad pareiga pateikti visus dokumentus teko jai.
Kadangi skaitytojos tėvai gyvena Varėnos rajone, o pačioje Varėnoje banko padalinio, kuriame moters tėtis kaupia pensiją, nėra, jos mamai teko vykti į Alytų.
„Tam, kad mama galėtų nuvykti, aš turiu imti atostogų dieną darbe ir ją nuvežti, nes tarpmiestiniais autobusais dėl jų grafiko ir vizito banke laiko vykti labai nepatogu“, – kalbėjo moteris.
Visgi nuvykus į banką paaiškėjo, kad savo vyrui atstovaujanti moteris neturi teisės tvarkyti su jo pensija susijusių reikalų.
„Paaiškėjo, kad su turimu standartiniu įgaliojimu nepavyks užpildyti prašymo atsiimti II pakopos lėšas, nes įgaliojime minimi bankai, o ne pensijų fondai, iš kurių tas lėšas ketinama atsiimti. Pasirodo, tai nėra ta pati finansinė institucija“, – nusistebėjo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad banko darbuotoja aiškinusi, kad vienintelė išeitis šiuo atveju yra papildyti turimą notarinį įgaliojimą arba gauti naują įrašant jame ir galimybę tvarkyti lėšas pensijų fonduose.
„Ir nors sutarties nutraukimas vyktų tame pačiame banke, vien dėl šios aplinkybės – trijų žodžių formuluotės – apsisukame ir važiuojame namo. Visi notarų, kelionių ir laiko kaštai – niekam neįdomūs, svarbu pavaikyti po institucijas“, – pasipiktinimo neslėpė moteris.
Pasak Elenos, tokie papildomi administraciniai žingsniai kelia papildomų iššūkių ne tik senjorams, bet taip pat ir jų artimiesiems.
Reikia tikslios formuluotės
Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, kalbėdamas su portalu LRT.lt, pirmiausia pabrėžė, kad, nors bankai ir pensijų fondai dažnai veikia toje pačioje organizacinėje struktūroje ar net tose pačiose patalpose, teisiškai tai nėra ta pati institucija.
Paprasčiau tariant, nors pateikti prašymus nutraukti antrosios pakopos pensijų kaupimo sutartį ar išmokėti sukauptas lėšas galima bankų skyriuose, antrosios pakopos pensijų kaupimo sutartis nėra laikoma bankine paslauga – tai yra pensijų fondo valdymo įmonės teikiama paslauga, reglamentuojama specialiais pensijų kaupimą reglamentuojančiais teisės aktais.
Pasak eksperto, dėl šios priežasties įgaliojime esanti formuluotė „atstovauti bankuose“ savaime nereiškia teisės atstovauti savo įgaliotojui ir pensijų fonduose.
„Nutraukiant antrosios pakopos pensijų kaupimą per atstovą, įgaliojime turi būti aiškiai nurodyta, kad įgaliotiniui suteikiama teisė atstovauti pensijų fonduose, pateikti prašymus dėl pensijų kaupimo sutarties nutraukimo, pasirašyti su tuo susijusius dokumentus ir, jei taikytina, disponuoti išmokamomis lėšomis. Bendros formuluotės, tokios, kaip „tvarkyti finansinius reikalus“ ar „atstovauti visose institucijose“, dažnu atveju laikomos nepakankamomis, nes antrosios pakopos pensijų lėšos vertinamos kaip ilgalaikio socialinio ir finansinio pobūdžio turtas, o sprendimai dėl jų atsiėmimo laikomi reikšmingais turtiniais veiksmais, reikalaujančiais aiškiai išreikštos įgaliotojo valios“, – aiškino M. Stračkaitis.
Pataria apgalvoti iš anksto
Pasak M. Stračkaičio, įgaliojimo turinys visuomet priklauso nuo įgaliotojo valios, jis sprendžia, kokios apimties teises jis suteikia įgaliotiniui, tad planuojant įgaliojimo sudarymą, tikslinga iš anksto numatyti ne tik konkrečią situaciją, bet ir galimus ateities veiksmus, susijusius su pensijomis, socialinėmis išmokomis ar kitais reikšmingais finansiniais sprendimais – tai gali padėti išvengti pakartotinių vizitų pas notarą.
Savo ruožtu notaras, tvirtindamas įgaliojimą, turi pareigą išsiaiškinti tikrąją įgaliotojo valią, paaiškinti įgaliojimo prasmę ir galimas pasekmes, patarti, kaip tinkamai teisiškai suformuluoti suteikiamas teises, tačiau pats notaras neturi teisės savo iniciatyva išplėsti ar papildyti įgaliojimu suteikiamų įgaliojimų apimties.
„Neretai asmenys siekia suteikti įgaliotiniui kuo platesnes teises ir sudaro vadinamąjį bendrąjį arba kitaip – generalinį, įgaliojimą, pavyzdžiui, atstovauti visose institucijose ar tvarkyti visus finansinius reikalus. Visgi net ir tokio pobūdžio įgaliojimas ne visais atvejais garantuoja, kad įgaliotinis galės atlikti visus pageidaujamus veiksmus, nes galimybė jais pasinaudoti priklauso ir nuo konkrečios įgaliojimą priimančios institucijos veiklos specifikos bei taikomų teisės aktų“, – kalbėjo Lietuvos notarų rūmų prezidentas.
Ekspertas pabrėžė, kad įgaliojimas gali būti sudaromas ir nuotoliniu būdu, asmeniui fiziškai nevykstant į notaro biurą. Tai įmanoma, jei įgaliotojas turi kvalifikuotą elektroninį parašą ir gali prisijungti prie „eNotaras“ informacinės sistemos per Elektroninių valdžios vartų portalą.
„Tokia galimybė ypač aktuali vyresnio amžiaus ar sveikatos problemų turintiems asmenims bei jų artimiesiems, gyvenantiems skirtingose savivaldybėse“, – kalbėjo M. Stračkaitis.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
