Kai ruduo pasidengia tylos skraiste, kai krintantys lapai primena laiko trapumą, ateina ypatinga diena – Vėlinės. Tai ne tik kalendoriaus data. Tai širdies kelionė į prisiminimus, į vietas, kur ilsisi tie, kuriuos mylėjome, kurie mus išmokė mylėti, tikėti ir branginti gyvenimą.
Kapinės tą vakarą švyti ne liūdesiu, o šviesa. Kiekviena žvakutė – tarsi mažas šviesos laiškas į dangų. Kiekvienas žiedas – tylus „ačiū“. Mes uždegame žvakeles, ne todėl, kad jų reikia jiems – o todėl, kad jų reikia mums. Kad nepamirštume, iš kur atėjome, kas mus suformavo, kas mylėjo mus labiau, nei mes galėjome suprasti.
Vėlinės – tai metas, kai sustojame. Kai širdis kalba garsiau nei žodžiai. Kai net stipriausi prisimena ašarą, o tyliausi – šypsosi dangui. Nes kiekvienas turime žmogų, kuris iškeliavo, bet vis dar gyvena mumyse: jo balsas vis dar skamba, jo juokas kartais grįžta sapne, jo pėdsakai niekada neišnyksta iš širdies.
Uždegdami žvakelę, mes jungiamės. Žemė su dangumi, praeitis su dabartimi, širdis su širdimi. Ir tame šviesos jūroje plazdančiame liepsnos atspindyje mes matome, kad meilė nemiršta. Ji tik tampa šviesa, kuri veda mus pirmyn.
Tad šiandien – sustok. Pažvelk į dangų. Pasakyk: „Aš tavęs nepamiršau.“
Ir padėk gėlės žiedą – ne tik ant kapo, bet ir širdyje.
Pasidalink šiuo įrašu ir gėlės žiedu, jei turi žmogų danguje, kurio niekada nepamirši.
Tegul šviesos kelias tęsiasi. Tegul meilė gyvuoja amžinai.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
