Išrinktas šalies Seimas dirba jau metus, tačiau jie pažymėti skandalingomis istorijomis, valdančiųjų krize, jau pasikeitusiu premjeru ir koalicijos sudėtimi. Savo ruožtu ekspertai teigia, kad šios valdžios krizė dar tikrai nebaigta, o nesitraukianti kultūros bendruomenė rodo – aktyvi pilietinė visuomenė ėmėsi iniciatyvos.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs ministras pirmininkas Aleksandras Abišala sako, kad visuomenėje gerokai padaugėjo poliarizacijos ir oponentai jau traktuojami kaip priešai.
„Turėjome ir R. Pakso krizę, pavyko perveikti. Turėjome V. Uspaskichą, irgi išseko. Manau, kad šios krizės aštrumas yra dėl to, kad žmonės dar labiau išsipoliarizavę į skirtingus kampus, nei buvo anksčiau. <…> Manau, kad daugėja tokių, kurie išeina į paviršių, šneka feisbuke. Jų buvo sumažėję po karo prieš Ukrainą pradžios, buvo gerokai sulindę į urvelius. <…> Bet, manau, kad visi sutiks, jog ta poliarizacija, jautimas ne oponento, o priešo yra per didelis ir tai yra rizika“, – laidoje svarstė signataras.
Komunikacijos ekspertas Aistis Zabarauskas teigia pasigendantis socialdemokratų argumentų dėl esamos koalicijos sudėties, dėl tam tikrų sprendimų ir veiksmų.
„Jiems apskritai nepavyksta paaiškinti savo žingsnių jau beveik vienus metus. Aš tik galiu rankomis skėsčioti, kaip politinėje komunikacijoje įvyko žodžio infliacija. Žodis nieko nebereiškia. Žodis yra nuvertintas, dabar niekuo negali pasitikėti“, – sakė A. Zabarauskas, primindamas naujausią socdemų žingsnį – Kultūros ministerijos perėmimą į savo rankas iš „aušriečių“.
Jis mano, kad kultūros bendruomenė nerimauja, kad šiuo žingsniu juos gali būti bandoma juos politiškai apgauti.
„Bus viceministrų, o gal patarėjų ar kitokiu būdu bus suformuota kažkokia kvazistruktūra, kur lyg ir ministras socdemas, bet kitur yra „Nemuno aušros“ žmonės. Jie kalba ne kaip politikai, o kaip verslininkai ar net, sakyčiau, banditai <…> čia mums priklauso, čia mūsų, mes kada norime ateiname, pasiimame, ko mums reikia. <…> Nėra paaiškinta labai aiškiai ir žingsnio sprendimas, maža to, kiekvienas epizodas, kurį mes matome politiniame gyvenime, apvelkamas į kažkokią vatą“, – sakė komunikacijos ekspertas.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė, profesorė Margarita Šešelgytė svarsto, kad į Lietuvą atėjo tendencijos, kurios kitose Europos šalyse pastebėtos jau anksčiau.
„Į Lietuvą atėjo kelios mados, kurios Europoje vyrauja ne vienus metus – poliarizacija, kaip gyventojai pasidalina į dvi stovyklas, į tuos, kuriems gyvenimas sekasi, ir tuos, kuriems nesiseka. Antras dalykas, yra populizmas ir politika, kaip šou elementas, kai iš politikos tikimasi mažiau rimtų sprendimų, bet daugiau tam tikro šou, kas stipriau pasakys, panaudos stipresnį žodį. Atėjome į tą vietą, kai tendencijos pradėjo reikštis ir pas mus“, – svarstė profesorė.
„15min“ Tyrimų skyriaus redaktorė Jūratė Damulytė įsitikinusi – kultūros bendruomenės proteste garsiai skamba žodis „standartas“, kuris politikoje pastaruoju metu vis tyliau girdimas iš Lietuvos politinio elito.
„Jei apie tai nebus kalbama, tai kur mes toliau nueisime, kur bus ta riba? Tas žmogus, kuris galėtų apie tai garsiausiai kalbėti, prezidentas Gitanas Nausėda, jis taip pat apie tai nekalba. Jis irgi savotiškai tą standartą nuleidęs į kažkurį lygį ir tai yra didžiulė problema. Kai politikai apie tai nekalba, natūralu, kad vakuumas užsipildo ir pilietinė visuomenė imasi iniciatyvos“, – laidoje kalbėjo žurnalistė.
A. Abišala pritaria J. Damulytei – tai ne pirmas kartas istorijoje, kai Lietuvos kultūros bendruomenės žmonės yra pirmosiose protestuojančiųjų gretose.
„Kultūros žmonės yra visuomenės stuburas“, – sakė jis.
„Negali statyti tvaraus namo, kur klaida yra pačiuose pamatuose. Tu klaidą padarei pradžioje, vėliau viską reikia išardyti, sutvarkyti klaidą ir tada statyti toliau“, – vaizdžiai koalicijos su „Nemuno aušra“ aplinkybes nupiešė A. Zabarauskas.
Jis mano, kad jei socdemai žinotų, kaip sutramdyti „aušriečių“ lyderį, tą būtų jau seniai padarę.
„Jei jie žinotų metodus, jie jau būtų panaudoti, kam reikia 12 mėnesių juos marinuoti“, – teigė komunikacijos ekspertas.
Ar socdemai gali bijoti dirbti mažumos Vyriausybėje? Į šį klausimą J. Damulytė atsako socialdemokratų viena esminių bėdų – politinių lyderių nebuvimas.
„Jie neturi G. Kirkilo, puikaus politinių technologijų meistro, jie daug ko yra netekę. Kiek teko kalbėtis su kai kuriais socialdemokratais, baimė apie mažumos Vyriausybę yra mažiausiai svarstoma, bet kur kas labiau nei R. Žemaitaičio jie bijo S. Skvernelio“, – pastebi „15min“ žurnalistė.
Jos teigimu, S. Skvernelis reitingų prasme „augo socdemų sąskaita“.
„Tai didžiausia baimė, kuri kausto ir atgraso nuo kitų scenarijų“, – teigė ji.
Nuomonei, kad Lietuvos politiniame lauke trūksta lyderių, pritaria ir A. Abišala. Signataras pastebi – nėra paprasčiausių lyderių, o tada priimami sprendimai, kurie gali nustebinti.
„Kai nelabai reikia lyderio, tada galima išstumti profsąjungų pirmininkę į premjeres, kuri nelabai apšilusi kojų politikoje. Yra sąmokslo teorijų, kad už nugaros kažkas stumdo ar vadelioja. Bet aš manau, kad tiesiog nerandama žmonių“, – svarstė signataras.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
