Naujadarai ir kiti kalbos padarai: kalbininkė stebisi – tokių mūsų žodynuose dar nebuvo

Radarom, norimybė, pasižvėrėti, koloradininkas, atostogenas, knygozė, čekistas… Visuomenėje gajus mitas, esą naujus žodžius gali kurti tik kalbininkai, – neteisingas: juos kuria rašytojai, vertėjai, žurnalistai, politikai, sportininkai, nuomonės formuotojai ir daugelis kitų. Naujadarus tyrinėjanti Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja Agnė Aleksaitė-Davidavičienė teigia, kad stebėdama šių dienų Lietuvos ir pasaulio įvykius labiausiai pasiilgstanti sutarumo. Kas sumanė šį žodelytį?

LRT.lt pašnekovė Agnė Aleksaitė-Davidavičienė neseniai išleido mokslo studiją „Pagrindiniai stilistiškai žymėtų daiktavardžių naujadaros bruožai“. Knygą iliustravo dailininkė Herta Burbė. Tad, suprantama, mūsų pokalbio objektas – naujadarai ir kiti kalbos padarai.

– Mokslo studijoje „Pagrindiniai stilistiškai žymėtų daiktavardžių naujadaros bruožai“ susitelkėte į daiktavardžius. Tačiau veiksmažodžiai, regis, turėtų būti ne mažiau svarbūs. Ar jie dar tik laukia savo eilės, o gal (klausiu pusiau juokais) veiksmažodiniai naujadarai, kaip tokie, nėra leistini?

– Tikrai leistini (šypsosi), tik veiksmažodžių žmonės kuria gerokai mažiau. Tikriausiai daugeliui girdėti žodžiai merauti „dirbti meru“, skaidrinti „daryti atvirą, sąžiningą (paprastai kalbant apie veiklos ir finansų tvarkymo būdą)“, radarom „visuotinė akcija, pirmą kartą vykusi Lietuvoje 2023 m. vasarį „Nupirkime Ukrainai radarų!“, per kurią suaukota 14 mln. eurų daugiafunkciams taktiniams radarams parūpinti, ir vėliau tęsiama kitokiai Ukrainos paramai rinkti“ (: radaras + darom (Lietuvoje tradiciškai rengiama viešųjų erdvių tvarkymo akcija „Darom!“) ir kt. Beje, pastarąjį naujadarą sukūrė LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės pavaduotojas Gytis Oganauskas.

Į Naujažodžių duomenyną patenka nuo 20 amžiaus pabaigos lietuvių kalboje atsiradę nauji žodžiai, žodžių junginiai, santrumpos ir naujos žodžių reikšmės, kurios nėra fiksuotos pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose.

Knygoje veiksmažodžiai, kaip ir kitos kalbos dalys, nebuvo tirti, nes šiuo metu tokių naujadarų vartosenoje yra per mažai. Žymiai daugiau kuriama daiktavardžių, nes, keičiantis mūsų gyvenimui, reikia naujų asmenų, daiktų, reiškinių ir pan. pavadinimų. Palyginti – tiriamuoju laikotarpiu daiktavardžių rasta maždaug 8 kartus daugiau nei veiksmažodžių.

– Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė piktinosi, esą iš lietuvių „atimta galimybė eksperimentuoti, žaisti su kalba, ją kurti taip, kad ji išreikštų jų pasaulį, patirtis ir besikeičiančią būtį“. Sakysite, kad tai nėra tiesa – naujažodžius gali kurti visi. Vis dėlto, ar nemanote, kad rašytoja turi mintyje konkrečius atvejus, kai už naujažodžių pavartojimą kalbos prižiūrėtojai ėmėsi sankcijų?

– Sutinku su jumis. Greičiausiai tokia rašytojos nuostata ne iš piršto laužta, o pagrįsta konkrečiais pavyzdžiais, tačiau, jei į naujažodžių kūrimo procesą žvelgtume visapusiškai, pamatytume, kad naujus žodžius kuria visa tauta, drąsiai eksperimentuoja ir žaidžia su kalba.

Internetiniame Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne, iš kurio ir buvo rinkta medžiaga knygai, šiuo metu fiksuota beveik 11,5 tūkst. naujažodžių, kuriuos sukūrė žmonės.

– Noriu paklausti apie Naujažodžių duomenyną: kaip ir kas jį renka, kas į jį patenka?

– Duomenynas atsirado 2011-ųjų rudenį. Jo sudarytoja ir sumanytoja – dr. Rita Miliūnaitė. Nuo 2013 metų prie šio duomenyno dirbu ir aš, tad šiuo metu jį prižiūri ir tvarko dvi Lietuvių kalbos instituto mokslininkės.

Į Naujažodžių duomenyną patenka nuo 20 amžiaus pabaigos lietuvių kalboje atsiradę nauji žodžiai, žodžių junginiai, santrumpos ir naujos žodžių reikšmės, kurios nėra fiksuotos pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose. Beje, visuomenė gali siūlyti naujažodžius duomenynui. Teikti siūlymus labai patogu ir paprasta – tereikia užpildyti trumpą internetinę anketą. Vien per šiuos metus žmonės pateikė apie 500 naujažodžių pasiūlymų.

– Kaip naujažodžiai atsiranda?

– Naujus žodžius galime pasidaryti patys arba pasiskolinti iš kitos kalbos.

– Ko reikia, kad naujas žodis būtų pripažintas ir atsidurtų duomenyne? Ar pirmiausia turi būti paskelbtas viešai? Tarkime, ar įtrauktumėte į duomenyną paskutinį žodį iš manojo pasakymo, jei jis išliks šioje publikacijoje: „Dieve, Dieve, kaip nusirito kultūra – nuo Tarpupio iki tarppapio“? Ar reikėtų ir į pavadinimą iškelti?

– Kaip minėjau, į šį duomenyną patenka tie kalbos vienetai, kurie nėra pateikti pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose, t. y. „Lietuvių kalbos žodyne“, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir „Tarptautinių žodžių žodyne“. Jei žodis iki šiol nebuvo fiksuotas žodyne ir buvo pavartotas bent vieną kartą, jį galima traukti į duomenyną.

– Kokias taisykles turi atitikti naujas žodis, kad taptų norminis?

– Pirmiausia, naujadaras turi būti taisyklingas (pasidarytas pagal lietuvių kalbos žodžių darybos taisykles) ir stilistiškai neutralus. Naujas žodis negali kelti neigiamų asociacijų ar atrodyti juokingai, kvailai, be to, naujadarą turi būti patogu, lengva ištarti.

– Ar esate išgirdusi naujadarą, kuris jus nustebino tikslumu, funkcionalumu?

– Tokių žodžių pavyzdžių būtų galima pateikti ne vieną, bet pirmas į galvą atėjęs naujadaras – norimybė „norimas dalykas“. Šio daiktavardžio vartosena tapo itin aktuali Rusijos ir Ukrainos karo įvykių fone. Karybos ekspertai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas, rašydami karo įvykių apžvalgas, gana dažnai mini šį naujadarą kaip prieštarą realybei: „Deja, vakariečiai taip ištroškę norimybės, kad nebesugeba, o gal ir nenori, atskirti realybės nuo sapno“ (Alfa.lt, 2024 02 10). Kai aptikau šį naujadarą, net nustebau, kad tokio žodžio mūsų žodynuose dar nebuvo.

– Internete skelbiama Naujųjų skolinių bazė. Norisi paklausti: jei tie skoliniai skelbiami viešai, ar tai reiškia, kad juos visus galima vartoti publicistikoje ir kitur? Tarkime, tas su slaviška galūne – „aitišnikas“. Jis vartojamas ar tik šiaip įtrauktas kaip egzistuojantis?

– Ne, jei skolinys skelbiamas viešai duomenų bazėje, tai dar nereiškia, kad jį galima vartoti bendrinėje kalboje. Tokių bazių tikslas – tik registruoti naująją leksiką, nevertinant žodžių normiškumo, tačiau Naujažodžių duomenyne lankytojams teikiama papildomų pastabų ir, kur galima, nurodomos kodifikuotos normos.

Pavyzdžiui, gamtos fotografas Marius Čepulis pagal analogiją su veiksmažodžiu pasižmonėti pasidarė veiksmažodį pasižvėrėti.

Pavyzdžiui, šiame duomenyne rasite ir skolinį selfis „autoportretinė nuotrauka, dažniausiai daroma išmaniuoju telefonu ar interneto kamera ir dedama į socialinius tinklus“, ir pačių žmonių sugalvotą naujadarą asmenukė, kuris, kaip nurodoma bazėje, laikomas pagrindiniu, norminiu žodžiu. Tokie komentarai padeda žmonėms atsirinkti, ką dera vartoti bendrinėje kalboje, o laisvuosiuose stiliuose galima įvairovė.

– Pasidalykite patirtimi: kas aktyviausiai šiandien kuria naujus lietuviškus žodžius?

– Aktyviausiai kuria patys žmonės. (Šypsosi.) Nors visuomenėje vis dar paplitęs ir stipriai įsišaknijęs mitas, kad naujus žodžius gali kurti tik kalbininkai. Tai netiesa. Pasižvalgę po Naujažodžių duomenyną, pamatysite, kad naujus žodžius kuria rašytojai, vertėjai, žurnalistai, politikai, sportininkai, nuomonės formuotojai ir daugelis kitų.

Šiame duomenyne galimà detalioji paieška pagal naujažodį pavartojusio asmens vardą ir pavardę, tad duomenyno lankytojai gali patys pasižiūrėti, kokius naujus lietuviškus žodžius yra sukūrę viešieji asmenys. Pavyzdžiui, gamtos fotografas Marius Čepulis pagal analogiją su veiksmažodžiu pasižmonėti pasidarė veiksmažodį pasižvėrėti „juok. prašmatniam žvėriui išeiti į viešumą pasipuikuoti“, teisininkas Karolis Jovaišas sukūrė neigiamos konotacijos daiktavardį koloradininkas, -ė „menk. prorusiškai nusiteikęs asmuo, nešiojantis Georgijaus juostelę“.

Daug naujadarų galima aptikti reklamose, nes naujai, šviežiai pasidarytas žodis patraukia dėmesį, tad naujadarus intensyviai kuria ir reklamos srityje dirbantys žmonės.

COVID-19 pandemijos metu, atsiradus skiepams, „Dviračio žinių“ komanda pašmaikštavo ir sukūrė daiktavardį vakcinoljė „juok. kas parenka skiepus nuo koronaviruso pagal žmogaus pageidaujamus potyrius“ (: vakcina + someljė).

Daug naujadarų galima aptikti reklamose, nes naujai, šviežiai pasidarytas žodis patraukia dėmesį, tad naujadarus intensyviai kuria ir reklamos srityje dirbantys žmonės. Viena kelionių agentūra sukūrė daiktavardį atostogenas „genuose užkoduotas atostogų troškimas“ (: atostogos + genas).

Visai neseniai, lapkritį, viename prekybos centre vyko renginys, kuriam organizatoriai sugalvojo originalų pavadinimą – knygozė „maloni, hipnotizuojanti būsena, kai žmogus visiškai pasineria į knygų pasaulį ir skaitymą“ (: knyga + hipnozė).

Prasidėjus rudeniui, vienoje parduotuvėje skelbiama akcija – sapnakritis „lapkritis, per kurį gerą miegą ir saldžius sapnus suteikia vilnos gaminiai“ (: sapnas (sapnai) + lapkritis). Ir tokių pavyzdžių daugybė.

– Kokio žodžio lietuvių kalbai šiuo metu labiausiai trūksta?

– Į šį klausimą kiekvienas iš mūsų atsakytų skirtingai. Žvelgiant filosofiškai, nes kalba ir gyvenimas yra neatsiejami, ir stebint šių dienų Lietuvos ir pasaulio įvykius, sakyčiau, kad trūksta sutarumo. Naujadarą sutarumas „gebėjimas sutarti, atjausti ir suprasti kitą“ naujausioje „Laikykitės ten“ laidoje, apžvelgdamas Lietuvos politikos aktualijas, pavartojo žurnalistas Andrius Tapinas. Pasirodo, tokio daiktavardžio iki šiol nebuvo pagrindiniuose žodynuose.