JAV ir Irano karas gali tapti atgaiva Lietuvos biudžetui

Rimas Varkulevičius, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis sekretorius tokią nuomonę grindžia skaičiais. Biudžeto pajamų dalis gaunama iš dizelino ir benzino apytikriai apie 4,5% valstybės biudžeto per metus — jei skaičiuoji PVM, įskaičiuotą į benzino ir dyzelino kainą degalinėje.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2024 m. Lietuvoje buvo suvartota 1 822 tūkst. t dyzelino ir 338 tūkst. t benzino, jų vidutinės kainos buvo atitinkamai 1,456 Eur/l ir 1,454 Eur/l. Standartinis PVM tarifas yra 21%, tad PVM dalis galutinėje kainoje yra 21/121. Pritaikius ORLEN nurodomus tipinius tankio intervalus (benzinas 0,725–0,780 kg/l, dyzelinas 0,820–0,845 kg/l), gaunasi maždaug 654–679 mln. Eur PVM per metus. Lyginant su 14 677,3 mln. Eur 2024 m. valstybės biudžeto pajamomis, tai sudaro apie 4,46–4,63%. Jei lygintum su visu nacionaliniu biudžetu (valstybė + savivaldybės, 18 695,2 mln. Eur), būtų apie 3,50–3,63%.

„Dėl kuro kainų didėjimo visapusiškai laimi Finansų ministerija, nes PVM kilimas gali būti „kosminis“. Kodėl laikinai nepakoregavus PVM procento esant pvz. kainai virš 2 eurų už litrą. Ar Valstybė priklauso piliečiams ar valdžiai?“, – retoriškai klausia R. Varkulevičius.

Rūmų atstovas sako, kad valdžia, reaguodama į šį „netikėtą“ pajamų augimą, galėtų laikinai sumažinti tarifus ar kitaip grąžina perteklines pajamas ekonomikai – tai gali būti laikoma fiskalinio dreifo ( FISCAL DRAG) neutralizavimu. Priešingu atveju prasideda infliacinis mokesčių efektas.

Tam pritaria ir Tadas Povilauskas, SEB banko Lietuvoje ekonomistas:

„Degalų suvartojimas trumpu laikotarpiu yra mažai jautrus degalų kainų pokyčiams, todėl, šoktelėjus degalų kainai ir padidėjus PVM mokesčio daliai, valstybės biudžeto pajamos iš PVM išties ūgteli labiau negu prognozuota. Tą gerai matėme 2021-2022 m. laikotarpiu, kai brangesnės energetikos produktų kainos (ir degalai, ir elektra, ir gamtinės dujos) lėmė papildomas neplanuotas pajamas iš PVM mokesčio. Tačiau tai yra tik trumpalaikis ir siauras efektas, nes energetikos kainų šuolis mažina įmonių pelningumą, mažina gyventojų išlaidas kitoms prekėms ir paslaugoms ir apskritai smukdo ekonomikos aktyvumą, todėl vėliau ta padidėjusių energetikos produktų kainų įtaka biudžeto pajamoms tampa neigiama.“

Žinoma tai vienas iš instrumentų ištraukti gyventojų ir įmonių depozitus.

Kaip rašo ELTA, prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir žaliavinės „Brent“ naftos kainai pakilus kone 10 proc., degalų kainos Lietuvoje vidutiniškai padidėjo maždaug 5 centais, sako Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas.

„Jei skaičiuojame, kad žaliavinė nafta degalų savikainoje sudaro apie trečdalį, tai tas 9–10 proc. augimas žaliavinės naftos kainoje ir sudarytų maždaug 5 centų šoktelėjimą bendroje kainoje“, – antradienį LRT radijuje kalbėjo E. Cicėnas.

Anot jo, nepaisant to, kad šalies mažmeniniai degalinių tinklai šiuo metu dar neprekiauja degalais, kurie buvo pirkti už aukštesnes kainas, jie ruošiasi ateityje brangstančiai naftai ir savo kainas didina iš anksto.

„Reikia suprasti, kad rinka ir degalų pardavėjai turbūt ruošiasi tam, kad kainos kils“, – tikino E. Cicėnas.

„Tai natūrali reakcija. (…) Taip veikia rinka – kainodara yra susijusi su žaliavinės naftos kaina, didmeniniai kontraktai taip pat. Turbūt ne visi rinkos dalyviai turi tokias pat sutartis, tad reikėtų klausti konkrečių rinkos dalyvių ir degalinių tinklų, kokia jų logika ir kodėl jie tas kainas kilsteli. Tiesa, jei apibendrintume vienu sakiniu – manau, kad tai indikacija, jog mažmeniniai prekybininkai ruošiasi tam matomam kainų didėjimui“, – aiškino asociacijos vadovas.

Tuo metu Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiūtė sako, kad kuro kainos Lietuvos degalinėse šią savaitę vidutiniškai pakilo dviem centais. Tačiau, kaip pastebėjo, situacija gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto degalinių tinklo.

„Mes kiekvieną pirmadienį skaičiuojame visų degalinių kainų kuro kainų vidurkį. Duomenys rodo, kad kol kas, po savaitgalio geopolitinių įvykių, šią savaitę didelių sukrėtimų neįvyko – matome tradicinį pastaruoju metu vyraujantį brangimą – tiek dyzelino, tiek benzino. Kainų vidurkis padidėjo dviejų centų ribose“, – LRT radijui teigė A. Bagočiūtė.

„Tiesa, turiu pasakyti – gyventojai kai kuriose degalinėse mato didesnes kainas, kadangi tas pats dyzelinas atskiruose tinkluose svyruoja nuo 1,5 euro už litrą iki 1,77 euro už litrą. Tiesa, vidurkis buvo 1,64 euro“, – aiškino LEA vadovė.

ELTA skelbė, jog „Brent“ žaliavinės naftos balandžio mėnesio ateities sandorių kaina per pirmąsias prekybos minutes šoktelėjo 14 proc. iki 82,37 JAV dolerio už barelį – tai aukščiausias lygis nuo 2025 m. sausio. JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) žaliavinės naftos kaina taip pat pakilo dviženkliu skaičiumi.

Kaip rašo ELTA, Prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir žaliavinės „Brent“ naftos kainai pakilus kone 10 proc., degalų kainos Lietuvoje vidutiniškai padidėjo maždaug 5 centais, sako Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas.

Po pradinio šuolio naftos kainos šiek tiek sumažėjo, bet vis tiek išliko apie 9 proc. aukštesnės.

Šis šuolis įvyko po to, kai Izraelis ir JAV savaitgalį surengė atakas prieš Iraną ir be kitų šalies vadovų nukovė Irano aukščiausiąjį lyderį Ali Khamenei. Iranas atsakė kontratakomis ir apribojo laivybą per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus pasaulinės energetikos prekybos taškas.

Skelbta, jog apie penktadalis pasaulio naftos kasdien gabenama per šį sąsiaurį, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas gali padidinti energijos kainas ir destabilizuoti pasaulines rinkas.

Aštuonios šalys, sudarančios OPEC+ naftos gamintojų grupės branduolį, sekmadienį nusprendė padidinti kasdienį naftos gavybos kiekį, siekdamos išvengti trūkumo ir pažaboti pernelyg didelius kainų šuolius.