LKL, kurią remia „Betsson“, atkrintamosiose varžybose prieš mūsų akis rutuliojasi kažkur jau matytas scenarijus. Panevėžio „Lietkabelis“, sezono eigoje išgyvenęs visas negandas – traumas, pokyčius sudėtyje, banguojančią sportinę formą – pavasarį baigia kišenėje jau turėdamas Citadele KMT bronzą ir kovodamas dėl medalių LKL, kurią remia „Betsson“.
Šįkart iki pusfinalio teko žengti neturint namų aikštės pranašumo, bet ir tai netapo neįveikiama kliūtimi. Visus keturis kartus reguliariajame sezone panevėžiečiai nusileido „Šiauliams“, tačiau tada, kai rungtynių svoris buvo didžiausias, patirtis ėmė viršų. Jamelo Morriso metimas sudavė šiauliečiams pirmąjį smūgį, o namuose jau pavyko lengviau triumfuoti ir eliminuoti ambicijų nestokojusius oponentus iš tolimesnių kovų.
Antradienį startavusiame pusfinalyje „Lietkabelis“ mėgina apsunkinti Kauno „Žalgirio“ žygį link trofėjaus. Tą neblogai sekėsi daryti pirmajame mače: nors šeimininkai apgynė Nemuno salą, Panevėžio krepšininkai iki ketvirtojo kėlinio vidurio laikėsi per kovinį atstumą ir tik tuomet paleido priešininkus į priekį. Nepaisant to, Nenadas Čanakas įžvelgė pozityvo savo auklėtinių žaidime.
Ketvirtadienio vakarą panevėžiečiai sieks pakartoti reiškinį, kuris šį sezoną yra vertas raudonosios knygos – „Žalgirio“ pralaimėjimą. Vienintelis „Lietkabelis“ dar spalio mėnesį sugebėjo suduoti niuksą Lietuvos čempionams, kurie nuo to laiko vietiniame fronte fiksuoja 30-ies pergalių seriją.
Antrąsias serijos rungtynes nuo 18.30 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir „Telia Play“. Laimėjimas garantuotų „Lietkabeliui“ ir antrąjį namų mačą šioje serijoje. Akivaizdu, jog tam reikės ne tik karšto aistruolių palaikymo, bet ir visos ekipos žaidimo ties galimybių riba.
Pirmasis serijos „Lietkabelio“ puolimo lyderiui J.Morrisui buvo dviprasmiškas – su 15 taškų jis buvo rezultatyviausias savo klube, tačiau krepšį iš žaidimo atakavo tik 36 proc. tikslumu, o jo plius/minus rodiklis buvo antras blogiausias ekipoje (minus 13). Būtent jis tapo LKL.lt pašnekovu prieš antrąjį serijos susitikimą.
– Prieš kalbėdami apie pusfinalį, palieskime ketvirtfinalio serijos su „Šiauliais“ temą. Reguliariajame sezone pralaimėjote jiems keturis kartus iš eilės, bet viskas apsivertė atkrintamosiose ir „Lietkabelis“ vėl stipriausiųjų ketverte. Kokia to paslaptis?
– Mūsų sezonas buvo labai banguotas. Turėjome gerų ir blogų akimirkų, daug sudėties pokyčių, bet išlikome atsparūs. Šiuo sezono metu žaidėjai pagaliau pradėjo susižaisti. Po keturių pralaimėjimų reguliariajame sezone atėjome nusiteikę kovingai. Manau, kad pasiruošėme labai gerai. Rungtynės prieš juos buvo įtemptos, tad žinojome, kaip galime išspręsti turėtas problemas. Atkrintamosiose atmetėme viską, kas mus stabdė psichologiškai, ir pradėjome viską nuo nulio. Atidavėme visas jėgas ir pasiekėme tas dvi pergales ketvirtfinalyje.
– Jums asmeniškai tai buvo dvejos solidžios rungtynės, o pirmosiose dar ir pavyko pataikyti pergalingą metimą, pirmąjį tokį šiemet. Ar tai buvo palankus varžovas, ar tiesiog pavyko pagauti ritmą reikiamu metu?
– Tiesiog žinojau, ko komandai reikia tą akimirką. Mes su Kristianu Kullamae jautėme žaidimą, o paskutinėmis dvejomis minutėmis kamuolys dažnai būdavo mano rankose. Komandos draugų ir trenerių pasitikėjimas man visada padeda tokiomis akimirkomis. Šiemet iki tol neturėjau tokios situacijos, nors praėjusiais metais jų pasitaikydavo, tad buvo gera tai padaryti dėl komandos.
– Pirmajame pusfinalio mače laikėtės rungtynėse iki ketvirtojo kėlinio, kuomet pamažu „Žalgiris“ perlaužė rungtynes. Visgi treneris neatrodė pernelyg nusivylęs. Ar po tokių rungtynių galima likti pozityviam?
– Tikrai taip. Pamatėme padarytas klaidas. „Žalgiris“ yra puiki komanda, jie ne veltui žaidė Eurolygos atkrintamosiose ir buvo tarp penkių geriausių reguliariajame sezone. Mes norėjome įrodyti, kad galime su jais kovoti, ir tai parodėme. Tiesiog padarėme psichologinių klaidų, o tokia komanda kaip „Žalgiris“ tuo pasinaudoja. Mes žaidėme kietai, atidavėme jėgas, bet ketvirtajame kėlinyje padarėme klaidų, kurios mums kainavo. Žinome, ką turime ištaisyti ateityje.
– „Žalgiris“ šiemet Lietuvoje visiškai dominuoja. Ar jauti, kad jie dabar žaidžia savo galimybių viršūnėje, ar gali būti ir geriau?
– Šiame sezono etape jie yra sužaidę daugybę rungtynių, daug žaidėjų praleido daug minučių aikštelėje. Nemanau, kad kas nors šiuo metu gali būti pasiruošęs 100 procentų, nes jaučiamas nuovargis. Bet jie atiduoda viską, ką gali.
– Net ir tokiame žalgiriečių sezone Lietuvoje yra viena komanda, kuriai pavyko juos įveikti – tai jūs. Ar tas laimėjimas vis dar palaiko viltį?
– Taip, nes tai parodo, kad galime tai padaryti. Išskyrus vienerias rungtynes reguliariojo sezono pabaigoje, kurios baigėsi triuškinamai, visos kitos kovos buvo gana įtemptos. Mes visada naudojame tai kaip motyvaciją. Jų sezonas yra puikus, tai trenerio Masiulio nuopelnas.
– Įkvėpimo galima semtis ir iš tolimesnės praeities. Prieš trejus metus, kai taip pat žaidėte „Lietkabelyje“, situacija buvo panaši: „Žalgiris“ buvo Eurolygos atkrintamųjų komanda, o jūs susitikote pusfinalyje. Tada jums pavyko laimėti trečiąsias rungtynes Kaune. Kaip gimsta tokios pergalės?
– Mes tiesiog pasikrauname nuo savo trenerio. Nenadas Čanakas įskiepija mums tą ugnį ir neleidžia tiesiog pasiduoti. Jis visada užtikrina, kad būtume pasiruošę laimėti kiekvienas rungtynes. Ar tai pavyks, negalime kontroliuoti, bet ateiname nusiteikę atiduoti 100 procentų jėgų. Tikimės, kad šiemet pavyks bent pakartoti tą rezultatą.
– Prieš sezoną minėjote, kad jūsų motyvacija yra su šia komanda laimėti trofėjų, ne tik medalį. Kokias mintis apie tai turite dabar?
– Mano tikslas išlieka toks pat. Žinau, kad žaidžiant prieš „Žalgirį“ pusfinalyje tai nėra lengva, bet aš tikiu. Tikiuosi, kad išliksime sveiki ir padarysime viską, kas mūsų galioje, kad sezono pabaigoje galėtume laikyti trofėjų.
– Įvertinus visas traumas, sudėties pokyčius, iškovotą Citadele KMT bronzą ir patekimą į ketvertuką – ar tai jau geras sezonas „Lietkabeliui“, ar dar kažko trūksta?
– Sakyčiau, kad įvertinus viską, ką patyrėme, tai jau yra pergalė. Buvo ilgas sezonas, galėjome lengvai pasiduoti, bet mūsų branduolys – aš, Kullamae, Radičevičius, Bičkauskis, Lipkevičius, Maldūnas – neleidome tam nutikti. Mes turėjome kovoti dėl sirgalių ir trenerių. Patekti į ketvertuką mums jau yra laimėjimas, bet vis tiek norime pasiekti daugiau.
– Jūsų šansai laimėti medalį tikriausiai dar labiau pakilo, kai „Juventus“ įveikė „Rytą“. Tas rungtynes stebėjote gyvai. Ką manote apie tokį įvykių posūkį? Beje, ar džiaugiatės dėl Laimono Eglinsko, su kuriuo darbavotės Panevėžyje?
– Labai džiaugiuosi dėl jo. Jis puikus žmogus ir puikus treneris, labai padėjo man psichologiškai. Jo aistra aikštelėje uždega žaidėjus. Man tai šiek tiek dviprasmiška, nes „Ryte“ žaidžia mano geriausias draugas Speedy Smithas, bet džiaugiuosi už trenerį, ypač po jo situacijos Kėdainiuose. Tai, ką jis padarė su „Juventus“ nugalėdamas „Rytą“ 2:0, yra didžiulis pasiekimas.
– Utenos komanda jau mato save finale. Ar „Lietkabelis“ irgi gali kažką pažadėti?
– Nenoriu nieko garantuoti žaidžiant prieš „Žalgirį“. Eime po vienerias rungtynes. Mes atiduosime maksimumą ir tikėsimės geriausio rezultato. Galiu pažadėti tik tiek, kad kiekvienose rungtynėse kovosime 100 procentų.
– Antrosios rungtynės vyks jūsų namuose, palaikant saviems sirgaliams. Koks turėtų būti scenarijus, kokios sąlygos išpildytos, kad laimėtumėte?
– Turime ateiti su tokiu pat nusiteikimu kaip pirmose rungtynėse, tik ištaisyti klaidas ketvirtajame kėlinyje. Turime išlaikyti intensyvumą visas rungtynes. Žinome, kad „Žalgiris“ gali būti dar agresyvesnis, todėl turime būti dėmesingi detalėms ir priimti geresnius sprendimus.
– Paulius Danusevičius sakė, kad kėlinių pradžioje reikia atsilaikyti pirmas 3–5 minutes ir tada iššūkis nebeatrodo toks neįmanomas. Ar tokia strategija padeda kovojant prieš „Žalgirį“?
– Taip, nes nori pradėti kėlinį stipriai. Negalima leisti jiems spurtuoti. Man tai vienas svarbiausių rungtynių momentų – kaip pradedi kiekvieną kėlinį. Sutinku su tuo.
