Tai gėlavandenė žuvis, netoleruojanti jūrinio vandens arba pakenčianti tik labai mažo druskingumo. Žalčiagalvio kūnas torpediškas, lankstus, ilgas nugarinis pelekas – 49–50 spindulių, suplota galva, padengta stambiais pitono rašto žvynais, didžiulė plati burna, besitęsianti toli už akių linijos, galingi žandikauliai, aštrūs dantys – žuvis iš tikrųjų panaši į gyvatę.
Suaugusiems žalčiagalviams būdinga plati juoda linija, besitęsianti žuvies šonais, pilvas šviesių tonų, jaunikliai – spalvingi: dvi šonines juodas linijas supa ryškiai oranžinės, raudonos spalvos juostos.
Išskirtinė žuvies savybė – kvėpavimas atmosferos oru. Žuvis be vandens gali išbūti net keletą dienų. Tam padeda ypatingas kvėpavimo organas ir šakota aorta.
Toks gebėjimas leidžia žuviai netgi nukeliauti sausuma į kitus vandens telkinius. Kadangi, žuvys auginamos akvakultūros ūkiuose, tai leidžia žmonėms be didesnių pastangų didelius atstumus transportuoti gyvą žuvį.
Žalčiagalviai mėgsta stovintį dumblingą vandenį su vandens augalija arba lėtos tėkmės telkinius, vandens temperatūros ribos didžiulės – 0–30°C. Maitinasi, visų pirma, žuvimis (apie 17 žuvų rūšių), kas sudaro 97% viso maisto raciono. Grobis gali siekti net 33% plėšrūno kūno ilgio. Tačiau žalčiagalviai neatsisako ir vėžiagyvių, kitų bestuburių, varliagyvių, netgi vandens paukščių ir smulkių žinduolių.
Aktyviai maitindamiesi suaugėliai skleidžia garsus, primenančius paršelių kriuksėjimą. Tuo tarpu jaunikliai renkasi sliekus, vandens vabzdžius, buožgalvius, laumžirgių lervas ir panašius organizmus. Jaunikliai patys dažnai tampa kitų žuvų grobiu.
Subręsta apie 2 metų amžiaus, kai kūno ilgis siekia apie 30 cm. Neršia 1 – 5 kartus per metus, kai vandens temperatūra siekia 20–26 ºC. Prieš nerštą žalčiagalviai paruošia tinkamą apie 1 m skersmens vietą lizdui. Patelė išneršia nuo 1 iki 15 tūkst. 2 mm dydžio ikrelių. Ikreliai dėl stambaus riebalinio lašelio laikosi vandens paviršiuje.
Abu tėvai saugo juos ir išsiritusias lervutes, kol tampa savarankiškomis. Nors didžiąją dalį ikrelių suryja kitos žuvys bei vandens vabzdžiai, tačiau jau per 15 mėnesių žuvų populiacija padvigubėja.
Indonezinio žalčiagalvio arealas – Azija: Mekongo ir Chao Phraya upių baseinai, Sumatros ir Borneo salos. Tai svarbi žuvis Azijos žvejybos pramonėje. Kinijoje ir kaimyninėse šalyse – tai vienas iš pagrindinių maisto produktų, naudojamas ir liaudies medicinoje.
Vien Singapūre per metus sunaudojama 1 200 tonų šios žuvies. Tačiau daugelyje šalių žalčiagalvis pripažintas kenkėju dėl spartaus plitimo ir žalingo poveikio kitoms gyvūnų rūšims. Europos Sąjungoje 2022 m. į susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas paprastasis žalčiagalvis.
Svarbiausi žalčiagalvių išplitimo veiksniai: akvakultūra – žalčiagalviai auginami tvenkiniuose, ryžių laukuose, vandens rezervuaruose, sportinės žūklės objektas, internetinė prekyba (kolekcininkai ir importuotojai), gyvo maisto verslas (eksportuojami į tolimas šalis žalčiagalviai 10–15º temperatūroje gyvi gali išbūti 3–4 dienas – žema temperatūra sumažina metabolizmo procesus ir deguonies poreikį), akvariumų verslas (brangus žalčiagalvių išlaikymas, reikalingi vis didesni akvariumai, todėl daugelis žuvų atsiduria laisvėje).
Žalčiagalviai plinta ne tik plaukdami iš vieno vandens telkinio į kitą, bet ir keliaudami nedidelius atstumus sausuma. Žalčiagalvių invazija neigiamai veikia vietinę vandens fauną.
Remiantis mokslininkų tyrimais, grėsmė iškilusi 114 žuvų rūšių ir 5 vėžiagyvių rūšims. Būdami nereiklūs deguonies kiekiui vandenyje bei vandens trūkumui, pakenčiantys žemą temperatūrą, neišrankūs maistui žalčiagalviai pranašesni už kitas žuvis.
Konkuruoja su vietinėmis žuvimis dėl maisto ir buveinių. Išdžiūvus vandens telkiniui, žalčiagalviai išsirausia apie 60 cm gylio dumblo kamerą, kurioje, pasidengęs gleivėmis, išlaukia palankių gyvenimui sąlygų. Spartus žalčiagalvių plitimas gali ženkliai sutrikdyti visos ekosistemos pusiausvyrą.
Aišku, nėra garantijos, kad nepamatysime jo ir Lietuvoje, kadangi Lietuvos klimato sąlygos yra palankios šioms žuvims plisti ir įsitvirtinti. Kviečiame apsilankyti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje ir apžiūrėti šio mėnesio eksponatą – indonezinį žalčiagalvį!
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
