Naujos detalės dėl brokuoto „Fegdos“ kelio: jau aišku, kaip bus atrinktas laimėtojas

Krašto apsaugos ministerija kiek anksčiau patvirtino „Delfi“ šaltinių informaciją, kad jau paskelbtas konkursas ekspertizei pirkti.

Konkursas paskelbtas 2026 m. sausio 23 d. Tai yra atviras tarptautinis konkursas.

Šį konkursą organizuoja Infrastruktūros valdymo agentūra.

„Tikimasi gauti ne mažiau kaip tris pasiūlymus iš potencialių tiekėjų“, – teigiama ministerijos atsiųstame komentare.

Vis dėlto ministerija nenorėjo atskleisti, kokia yra pirkimo vertė: „Pirkimo vertė nėra viešai skelbiama, todėl šiuo metu šios informacijos pateikti negalime. Svarbu pažymėti, kad tiek ekspertizės atlikimas, tiek nustatytų defektų pašalinimas bus vykdomas rangovo UAB „Fegda“ sąskaita.“

Vis dėlto gavus Krašto apsaugos ministerijos informaciją nebuvo aišku, koks kriterijus lems laimėtojo atrinkimą.

Taigi, į ministeriją kreipėmės su papildomais klausimais.

Atsakydami į juos ministerijos atstovai nurodė, kad laimėtoju taps tas, kuris pasiūlys mažiausią kainą.

„Pirmiausia bus vertinama, ar tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus pašalinimo pagrindų nebuvimo bei kvalifikacinius reikalavimus. Tiekėjas negali dalyvauti viešajame pirkime, jeigu jam taikomas bent vienas iš Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų pašalinimo pagrindų. Tik tie tikėjai, kurie atitiks šiuos reikalavimus, bus vertinami toliau. Laimėtojas bus išrenkamas pagal pasiūlymo kainą“, – teigė Krašto apsaugos ministerijos atstovai.

Per kiek laiko tikimasi parengti ekspertizę?

„Pagal konkurso sąlygas paslaugų tiekėjas įsipareigoja atlikti statinio ekspertizę, parengti defektų šalinimo projektą ir vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą. Ekspertizės ir projektavimo etapas truktų apie 7 mėnesius. Vėliau, priklausomai nuo ekspertizės rezultatų ir pateiktų defektų šalinimo sprendinių, darbų terminas preliminariai gali svyruoti nuo 2 iki 6 mėnesių“, – nurodė Krašto apsaugos ministerijos atstovai.

„Delfi“ šaltiniai anksčiau yra teigę, kad kelio būklė gali būti įvertinama ne tik gręžiniais, bet ir lazeriniu (LCMS) metodu. Tai yra kelio visame ruože neardančiu metodu.

Anot šaltinių, „Fegdai“ šis metodas esą pasirodė priimtinesnis.

„„Fegda“ siekė naudoti neardančius metodus ir tokiu būdu siaurinti metodų pasirinkimą. Tačiau Krašto apsaugos ministerija dar neįvertino, ar tokio metodo nurodymas techninėje specifikacijoje neribotų konkurencijos (tikėtina, kad jį naudoja tik vienas tiekėjas) ir ar jį naudojant būtų tinkamai nustatyti kelio defektai“, – „Delfi“ anksčiau teigė šaltinis.

Taigi, Krašto apsaugos ministerijos atstovų paklausėme, ar ekspertizės tyrimai bus atliekami tradiciniu gręžinių metodu ar lazeriniu būtu.

Ministerijos atsakymas buvo toks: „Pagal konkurso sąlygas tiekėjas privalo atlikti dangos konstrukcijos laikomosios gebos tolygumo matavimus visame kelio ruože naudodamas krintančio svorio deflektometrą (angl. Falling Weight Deflectometer) arba kitą lygiavertį neinvazinį metodą. Po to tiekėjas suplanuoja ir atlieka kitus būtinus invazinius tyrimus, kurių pakaktų vertinimo išvadoms pagrįsti ir tinkamiausių defektų šalinimo sprendinių rekomendacijoms parengti.“

Anot ministerijos atstovų, šis konkursas skirtas vieno kelio ekspertizei – vietinės reikšmės kelio „A“ atkarpos 7-8 Šalčininkų rajono savivaldybėje, Baltosios Vokės seniūnijoje, Žagarinės kaime.

Kaip skelbta anksčiau, problemų kilo dėl dviejų „Fegdos“ į poligoną tiestų kelių. Kodėl ekspertizė daroma tik dėl vieno kelio?

„Ekspertizė atliekama tik vienam keliui – vietinės reikšmės kelio „A“ atkarpai 7-8.

Reaguodamas į Jūsų užklausą, krašto apsaugos ministras įpareigojo Infrastruktūros valdymo agentūrą supažindinti jį su situacija dėl antro kelio.

Abu keliai bus taisomi, atsižvelgiant į nustatytus defektus, jų pobūdį ir dydį. Nuolatinis statinių būklės stebėjimas, priežiūra bei defektų šalinimas garantiniu laikotarpiu vykdomas vadovaujantis Statybų techniniu reglamentu“, – nurodė ministerijos atstovai.

Galiausiai paklausėme, kokie tikslai keliami šiai ekspertizei.

„Ekspertizės tikslas – įvertinti statinio defektus ne tik esamų dangos pažeidimų zonose, bet visame statinyje. Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, bus pateikti tinkamiausių defektų šalinimo sprendinių pasiūlymai ir parengtas defektų šalinimo projektas. Atlikus ekspertizę, bus vykdoma šio projekto įgyvendinimo priežiūra“, – teigė KAM atstovai.

Jų teigimu, Krašto apsaugos ministerijos planuose – infrastruktūros projektų įgyvendinimo procesų peržiūra, po kurios priklausomai nuo rezultatų bus pateikti siūlymai dėl statinių valdymo ir kontrolės tobulinimo statybos ir eksploatavimo metu (garantiniu laikotarpiu).

Kaip jau skelbta, reaguodamas į „Delfi“ užklausą krašto apsaugos ministras įpareigojo Infrastruktūros valdymo agentūrą supažindinti jį su situacija dėl antro kelio. Taigi, ar nekeista, kad nuo kilusio skandalo pradžios ministras vis dar neturi visos informacijos?

Į šias abejones feisbuke sureagavo ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. „Man irgi keista, bet turbūt nei viceministras, nei aš neturėjau info apie antrą kelią, nes IVA tiesiog viską sprendžia ir nemato iššūkių, dėl kurių turėtų būti informuotas ministras. IVA turi vadovą, vadovas turi užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą“, – rašė R. Kaunas.

Be to, ministras feisbuke parašė, kodėl buvo reikalinga ekspertizė.

„„Fegda“ įsipareigojo, jei nepriklausomas ekspertas nurodys, rekonstruoti kelią iš esmės. Kodėl nepriklausomas ekspertas? Nes ne ministras nusprendžia, kad jūsų atliktas darbas tinkamas arba ne. Jei spręstų tik ministras, tada irgi keliautų į STT pasiaiškinti. Tokie jau tie mūsų įstatymai“, – rašė R. Kaunas.

„Delfi“ žurnalistai Tomas Janonis, Kristina Pocytė-Medutė ir tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas sukūrė filmą apie „Fegdos“ ir Socialdemokratų partijos ryšius. Jį galite peržiūrėti paspaudę čia.