Meškinis česnakas daugelio pramintas pavasariniu auksu, kurio į miškus suplūsta ieškoti žinantys, kur jo rasti. Vis tik ar jis tikrai toks naudingas sveikatai? Žolininkė atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik gerai gebėti atskirti šį augalą, tačiau taip pat jį rinkti su saiku.
Žolininkė Jolanta, meškinis česnakas (nuotr. asm. archyvo, 123rf.com, Facebook)
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į žolininkę, tinklaraščio „Mano žolelės“ autorę Jolantą, kuri plačiau papasakojo apie meškinio česnako naudą.
Svarbu atskirti meškinį česnaką
Pokalbį Jolanta pradėjo nuo to, kad labai svarbu gebėti atskirti meškinį česnaką nuo kitų augalų. Anot jos, problema yra tame, kad neretai augalas yra sumaišomas su itin nuodingu kitu augalu, o tokia klaida gali kainuoti gyvybę.
„Meškinis česnakas gali būti supainiotas su rudeniniu kroku arba pakalnute, nes visi šie augalai turi panašius lapus, auga panašiose vietose – lapuočių miškuose – ir panašiu metu.
Pavojus tas, kad pakalnutė stipriai veikia širdį, todėl neteisingas atpažinimas gali būti labai pavojingas. Rudeninis krokas gali būti mirtinas, dėl to svarbu tiksliai žinoti, kaip atrodo meškinis česnakas“, – pasakojo ji.
Pasiteiravus pašnekovės, kaip atskirti meškinį česnaką nuo nuodingų augalų, ji siūlė atkreipti dėmesį į kelis požymius.
Pirmasis iš jų yra kvapas – vos patrynus lapelį galima pajusti intensyvų česnako aromatą. Tiesa, pašnekovė nurodė, kad ant rankų jis išlieka ilgai, tad ir kiti augalai vėliau gali panašiai kvepėti.
„Taip pat meškinio česnako lapo viršus yra blizgus, o apačia matinė. Be to, kiekvienas lapas turi atskirą kotelį, skirtingai nei kai kurie panašūs augalai“, – kalbėjo ji.
Meškinio česnako nauda
Vėliau Jolanta nurodė meškinio česnako naudą. Anot jos, augalas yra vadinamas stipriu pavasariniu organizmo toniku.
„Jis padeda atsigauti po žiemos, stiprina imuninę sistemą, gali būti naudingas nusilpusiems, išsekusiems žmonėms, taip pat prisideda prie kraujo valymo ir bendros organizmo būklės gerinimo“, – naudas vardijo Jolanta.
Ji taip pat pasakojo, kad meškinis česnakas neretai naudojamas kaip pagalbinė priemonė odos problemoms, reumatui, galvos skausmams malšinti.
Šiame augale, anot jos, yra nemažai vitamino C, jame gausu A ir B grupės vitaminų, antioksidantų, magnio, kalio, geležies ir cinko.
„Naudingiausias jis yra ankstyvą pavasarį, kol dar nepradėjęs žydėti. Tuo metu lapai sukaupia daugiausia veikliųjų medžiagų, nes augalas visą energiją skiria jų augimui. Vėliau, pradėjus žydėti, jo stiprumas mažėja“, – nurodė žolininkė.
Kaip reikėtų vartoti meškinį česnaką?
Jolanta pasakojo, kad taip pat svarbu žinoti, kada vertėtų vartoti meškinį česnaką. Pasak jos, augalas naudingiausias šviežias, o jį geriausia valgyti neapdorotą.
Žolininkė nurodė, kad ji pati meškinį česnaką deda į salotas arba valgo tiesiogiai. Tiesa, taip pat galima jo įdėti į sriubą.
„Jis vertingiausias tada, kai nėra termiškai stipriai apdorotas. Konservuoti jo nebūtina, nes jo vertė yra sezoniškume – kaip ir pirmos braškės ar žemuogės, jis skaniausias šviežias“, – nurodė ji.
O pokalbio pabaigoje Jolanta nurodė, kad meškinį česnaką verta rinkti atsakingai ir tik tiek, kiek jo reikia vienam kartui.
Norintiems jo turėti daugiau, Jolanta patarė pasisėti augalo savo kieme ir užsiauginti patiems.
Meškinį česnaką svarbu rinkti saikingai
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalijosi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pranešimu apie meškinį česnaką. Atstovai ragino rinkti augalą su saiku, nes jis – trapus:
„Masiškas meškinio česnako lapų rinkimas, ypač kartu su žiedynstiebiais, silpnina augalus. Jie nebesukaupia pakankamai maisto medžiagų kitų metų vegetacijai, todėl ilgainiui sąžalynai nyksta. Ypač pažeidžiamos yra mažos, pavienės augavietės.
Todėl gyventojai raginami rinkti tik nedidelį kiekį savo reikmėms, neskinti visų augalų vienoje vietoje, nepažeisti augalo svogūnėlių ir neišrauti augalų su šaknimis.
Primename, kad pagal Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles, meškinius česnakus draudžiama parduoti, jei jie surinkti iš natūralios aplinkos. Tai reiškia, kad šis augalas gali būti renkamas tik asmeniniam naudojimui, įvertinus galimą poveikį gamtai.“





