Skandalingos gaudynės finišavo teisme: policininką sužalojęs bėglys perduotas mamai

Kaip jau rašyta, minėtos gaudynės vainikavo Vytauto Lauruševičiaus, kurio vardas ir pavardė – tokie patys, kaip Sporto ir kovos menų asociacijos „Fightersland“ prezidento, vairuoto septintos klasės BMW sustabdymą pernykštės kovo 30-osios vidurdienį Taikos prospekte – ties Kauno techninės apžiūros centru, Policijos departamento Kelių policijos valdybos pareigūnams tada vykdžius Kaune greičio kontrolę.

Policijos departmento suvestinėje apie išskirtiniausius tos paros įvykius teigta, kad šio BMW vairuotojui, gimusiam 1987 m., buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nustatyto greičio viršijimą. Portalo kauno.diena.lt žiniomis, miesto gatvėmis leistiną 50 km/val. greitį jis viršijo apie 30 km/val.

Tačiau portalo kauno.diena.lt duomenimis, ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo policijai tada buvo pradėtas šiek tiek kitokiomis aplinkybės, negu skelbta suvestinėje, – incidentas, per kurį buvo sužalotas minėtos Policijos departamento valdybos specialistas, įvyko, pastarajam paprašius pažeidėjo išlipti iš automobilio. Panašu – kad šis pasirašytų protokolą. Tačiau BMW vairuotojas netikėtai skubiai uždarė automobilio langą, per kurį su juo bendravo pareigūnas, ir nepasirašęs jam surašyto protokolo, staigiai pajudėjo iš įvykio vietos, šiuo savo pavojingu manevru parblokšdamas šalia BMW stovėjusį policininką.

Po tokios įvykių sekos, jau nekalbant apie tai, kas vyko toliau, natūraliai kilo klausimas, kas galėjo lemti tokį BMW vairuotojo elgesį – koks nors neleistinas krovinys automobilyje, narkotikų vartojimas ar baimė, kad yra ieškomas policijos už kokį nors iki tol tik jam vienam žinotą nusikaltimą?

Bėglio gaudynėse, anot liudytojų, – pro „Megą“ – Vakarinio aplinkkelio link, dalyvavo penki policijos ekipažai, o pareigūnų persekiojamo BMW greitis siekė ir apie 200 km/val.

Vėliau policijos atstovė pranešė, kad persekiotas BMW po kurio laiko rastas Kauno rajone – Akademijos miestelyje, bet be vairuotojo, kuris jau buvo iš jo pasišalinęs.

Portalui kauno.diena.lt pavyko išsiaiškinti, kad per minėtas gaudynes pareigūnai pametė šį BMW iš akiračio. Tačiau, kadangi prieš surašant protokolą už leistino greičio viršijimą buvo nustatyta jo vairuotojo tapatybė, nuspręsta vykti į šio asmens gyvenamąją vietą. Tokiomis aplinkybėmis vieno nuosavo Akademijos miestelio namo kieme ir buvo rastas minėtas BMW, kuris buvo išvežtas į policijos saugomų automobilių aikštelę kaip galimo nusikaltimo įrankis.

Pareigūnams išnaršius šį BMW su tarnybiniu šunimi, jame nerasta jokių draudžiamų daiktų ar jų pėdsakų.

BMW vairuotojo paieška buvo paskelbta dar tą patį sekmadienį. Kaip ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo policijai, už ką Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Policijos suvestinėje skelbta, kad 1971 m. gimęs nukentėjusysis, medikams jam suteikus būtinąją pagalbą, gydomas ambulatoriškai. Patikslintais duomenimis, pareigūnui lūžo kulkšnis.

Paskelbę bėglio paiešką, teisėsaugininkai išsiaiškino, kad jis yra turėjęs reikalų su teisėsauga. Ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tačiau Lietuvoje laikomas neteistu.

Praėjus kelioms dienoms, V. Lauruševičius pats atvyko į vieną iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos skyrių, pradėjusį ikiteisminį tyrimą, lydimas advokato. Ir patvirtinęs teisėsaugininkams, kad yra minėtos asociacijos prezidentas, pateikė netikėtą versiją, kodėl bėgo nuo policijos – esą išsigando, kad susidūrė su netikrais pareigūnais, nes vienas jų automobilis buvo be skiriamųjų policijos ženklų.

Po apklausos policijoje V. Lauruševičius tada išleistas į namus, skiriant jam švelnesnes kardomąsias priemones už suėmimą: rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, dokumentų paėmimą ir periodinę registraciją policijoje.

Tačiau perduodant bylą Kauno apylinkės teismui, jis jau buvo kaltinamas trimis nusikaltimais: be jau minėto pasipriešinimo policijai – ir viešosios tvarkos pažeidimu bei nesunkiu savo pareigas vykdžiusio asmens sužalojimu. Už pastarąjį nusikaltimą jau numatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų be jokios kitos alternatyvos.

Teismui perduotoje V. Lauruševičiaus byloje buvo ir trys ieškiniai. Didžiausią iš jų pateikė Policijos departamentas, prašydamas priteisti iš V. Lauruševičiaus beveik 24 tūkst. eurų sumą, kurią sumokėjo tarnybos metu nukentėjusiam savo pareigūnui už draudiminį įvykį. „Sodra“ pateikė beveik 4 tūkst. eurų ieškinį už nukentėjusiam išmokėtą nedarbingumą. Valstybinė ligonių kasa – beveik 270 eurų už jo gydymą.

Pats nukentėjusysis jokio moralinio atlygio, teisiškai vadinamo neturtine žala, iš V. Lauruševičiaus, perduodant bylą teismui, neprašė. Tačiau vėliau teismui pateikė prašymą priteisti iš V. Lauruševičiaus jo išlaidas ikiteisminio tyrimo metu turėtam advokatui.

Dėl didelio Kauno apylinkės teismo darbo krūvio V. Lauruševičiaus byla buvo perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismui.

Stojęs prieš jį, V. Lauruševičius savo kaltę pripažino visiškai, dėl ko bylai pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Jis tikino, kad tiesioginės tyčios pervažiuoti pareigūną neturėjo. O ir nebuvo tikras, kad turi reikalų su pareigūnais, nes netrukus po to, kai buvo sustabdytas, į tą pačią aikštelę atvažiavo dar vienas automobilis be skiriamųjų ženklų, iš kurio išlipo aukštas, stambus, sportiško sudėjimo asmuo be pareigūno uniformos. Jį pamačius, apėmė dvejopas jausmas – gal norima atimti mamai priklausantį BMW, o gal vėl jį ketinama nepagrįstai sulaikyti, kaip jau yra buvę, kai jis buvo suimtas ir teisiamas neteisėto disponavimo narkotikais byloje, bet vėliau išteisintas.

Be to, V. Lauruševičius teigė dėl patirto streso nepastebėjęs ir nejautęs, kad nuvažiuodamas kliudė pareigūną. Nors matė, kad jį vejasi automobilis, bet ir vėl dėl išgąsčio bei šoko neatkreipė dėmesio į švyturėlius. Kaip viskas buvo iš tikrųjų – kad jį tikrino ir vijosi tikri pareigūnai, – sužinojo tik vėliau, iš žiniasklaidos. Tada pats nuvyko į policiją.

V. Lauruševičiaus mama, prašiusi teismo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant šį jos laidavimui, teigė, kad būtent ji, kai sūnus tada jai paskambino ir papasakojo, kas įvyko, liepė eiti jam į policiją. Ir sūnus jos paklausęs. Nors teisiamojo mama ir pripažino karštą jo būdą, labiau buvo linkusi sureikšminti sūnaus empatiją ir rūpinimąsi šeimos nariais.

Prokurorė sutiko su galimybe atleisti V. Lauruševičių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos laidavimą, pripažindama, kad tam yra visos sąlygos – Lietuvoje jis neteistas, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino ne tik „Sodros“ ir Valstybinės ligonių kasos, bet ir nukentėjusiojo, prašiusio padengti jo išlaidas advokatui, ieškinius.

Nei nukentėjusysis, nei Policijos departamentas, nagrinėjant V. Lauruševičiaus, kuris turi mažąją bendriją bei dirba vienoje įmonėje, o vadovavimas minėtai asociacijai yra jo visuomeninės pareigos, bylą nedalyvavo – prašė tai daryti be jų.

Bylą nagrinėjusi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė ketvirtadienį paskelbė, kad atleidžia V. Lauruševičių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos laidavimą su 1 tūkst. eurų užstatu ir pusantrų metų terminui. Ir iš dalies tenkina Policijos departamento ieškinį, priteisiant jam iš V. Lauruševičiaus devynis tūkstančius eurų ir penkių procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos sumos atlyginimo.

Šį nuosprendį per 20 dienų dar galima apskųsti aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismui.