Tai, kaip žmogus sėdi, gali daug pasakyti apie jo komforto lygį, kultūrinę aplinką ir net psichologinę būseną.
Tai, kaip žmogus sėdi, gali daug ką atskleisti apie jo komforto lygį, kultūrinę aplinką ir net psichologinę būseną. Viena poza – sėdint sukryžiuoti kojas – yra ypač paplitusi ir dažnai pastebima moterų kasdienėje ir oficialioje aplinkoje. Nors tai gali atrodyti paprasta, įprasta padėtis, psichologai, sociologai ir kultūrologai ja rimtai susidomėjo.
Norėdami suprasti, kodėl moterys dažnai sukryžiuoja kojas, turime pažvelgti į socialinių nuostatų, kultūrinių lūkesčių, kūno kalbos ir asmeninio komforto sankirtą. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą veiksnių, darančių įtaką šiai pozai, ir pateiksime subalansuotą analizę, pagrįstą psichologijos ir socialinių mokslų įrodymais.
Istorinis ir kultūrinis kontekstas
Daugelyje kultūrų sėdėjimo poza turėjo tam tikrą reikšmę. Praėjusių amžių Vakarų visuomenėse iš moterų buvo tikimasi grakštumo ir santūrumo: antikiniuose etiketo vadovėliuose, literatūroje ir paveiksluose moterys vaizduojamos sėdinčios sukryžiavusiomis kojomis kaip rafinuotumo etalonas.
Tuo pat metu daugelyje Rytų kultūrų sėdėjimas sukryžiavusiomis kojomis galėjo būti laikomas neformaliu ar net netinkamu, ypač vyresniųjų akivaizdoje ar per iškilmingus renginius. Tai rodo, kad neverbalinis bendravimas, įskaitant laikyseną, įgauna prasmę tik konkrečių vertybių ir papročių kontekste.
Socialinis auklėjimas ir laikysena
Nuo vaikystės daugelis mokomi „teisingo” socialinio elgesio, įskaitant kūno kalbą. Moterys dažnai mokomos, kad sukryžiuoti kojas yra „tinkamas” arba „moteriškas” sėdėjimo būdas. Įtakos turi ir mada: sijonai ir suknelės dažnai šią pozą paverčia natūraliausiu ir patogiausiu variantu.
Be to, žiniasklaidoje ir reklamoje nuolat rodomos sukryžiuotomis kojomis sėdinčios moterys, taip įtvirtinant mintį, kad ši poza yra elegancijos ir rafinuotumo sinonimas.
Psichologinis aspektas
Psichologiniu požiūriu kūno kalba, įskaitant kojų padėtį, gali atspindėti žmogaus vidinę būseną. Sukryžiuotos kojos gali pasitarnauti kaip:
-
gynybinis mechanizmas: sukurti mažesnį „fizinį barjerą”, kuris padeda saugiau jaustis nepažįstamoje aplinkoje.
-
savigynos gestas: psichologinės ribos formavimas.
-
atsipalaidavimo ženklas: ramioje aplinkoje kojų sukryžiavimas gali reikšti komfortą ir psichinę pusiausvyrą.
Svarbu atsižvelgti į kitus neverbalinius ženklus (veido išraišką, rankų gestus, bendrą laikyseną), nes vien kojų sukryžiavimas nesuteikia išsamios informacijos.
Lytis, galia ir darbo aplinka
Profesinėje aplinkoje laikysena daro įtaką kompetencijos ir pasitikėjimo savimi suvokimui. Tyrimai rodo: atvira laikysena siejama su lyderyste ir ryžtingumu. Spaudimas demonstruoti „moterišką” sėdėjimo pozą vis dar stipriau veikia moteris, tačiau šiuolaikinėse diskusijose apie lyčių lygybę raginama gerbti asmeninį pasirinkimą ir atsisakyti pasenusių standartų.
Asmeninis patogumas
Dažnai kojų sukryžiavimas yra tiesiog patogumo reikalas. Kiekvienas žmogus turi skirtingą kūno sudėjimą ir pageidavimus, o daugeliui žmonių, nepriklausomai nuo lyties, tai yra patogiausia laikysena, leidžianti lengviau keisti kūno padėtį ir mažinanti nuovargį.
Įtraukiančio požiūrio link
Šiuolaikiniai požiūriai į kūno kalbą ragina vengti griežtų interpretacijų ir pripažinti kūno išraiškų įvairovę. Kojų sukryžiavimas yra tik vienas iš natūralių sėdėjimo būdų, kurį žmogus pasirenka pagal įprotį, kontekstą ir asmeninį komfortą.
Išvada
Kryžiuodami kojas mes tuo pačiu metu išreiškiame kultūrines nuostatas, psichologinius poreikius ir asmeninius įpročius. Ši poza nėra tik gestas, ji atspindi sudėtingą žmogaus elgesį. Suprasdami daugybę veiksnių, darančių įtaką laikysenos pasirinkimui, galime pagarbiau ir empatiškiau vertinti, kaip žmonės išreiškia save kasdieniame gyvenime.

Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.

