Trečiadienio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo dienotvarkėje keli ne itin reikšmingi klausimai, pats susitikimas truks apie pusdienį ir jame nedalyvaus svarbiausias veikėjas. Nenuostabu, nes Europos saugumo ateitis dabar sprendžiama ne Briuselyje, o Maskvoje ir Vašingtone.
Pasak Aljanso generalinio sekretoriaus Marko Rutte, pagrindinis dėmesys susitikimo metu bus skirtas NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks tik kitų metų liepą: „Viršūnių susitikimas Ankaroje vyks ne rytoj. Jis vyks kitais metais, bet mes tikrai bendradarbiaujame su Turkija ir visais sąjungininkais, kad jis vėl nuskambėtų ir būtų labai sėkmingas.“
Darbinių pietų metu bus surengta NATO ir Ukrainos tarybos posėdis, kuriame dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. M. Rutte per antradienio spaudos konferenciją teigė, kad tikisi, jog sąjungininkai praneš apie naujus paramos paketus Kyjivui. Esą dar šiek tiek trūksta iki 5 mlrd. eurų, kuriuos kai kurios NATO šalys pažadėjo skirti JAV ginklų pirkimams Ukrainai per PURL programą.
Leiskite nesiplėsti, nes viskas, ką sakau apie taikos procesą, gali tapti nenaudinga, todėl kuo mažiau apie tai kalbu, tuo geriau.
Markas Rutte
Ministrai taip pat tradiciškai aptars „besikeičiančias grėsmes mūsų saugumui“, tačiau tai vyks be esminio žaidėjo – JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio. Net ilgą atmintį turintys NATO žinovai neatsimena, kada JAV valstybės sekretorius paskutinį kartą nedalyvavo Aljanso ministrų susitikime.
„Aš visiškai suprantu, kad jis negali čia būti rytoj, ir aš to niekaip nevertinu, čia bus valstybės sekretoriaus pavaduotojas Chrisas Landau“, – kalbėjo M. Rutte ir pažymėjo, kad M. Rubio labai įsitraukęs į taikos derybas, o jis palaiko nuolatinį ryšį šiuo klausimu su valstybės sekretoriumi.
Būtent klausimų apie taikos derybas, į kurias europiečiai liko nepakviesti, o viename iš nutekintų planų minimi įsipareigojimai NATO nesiplėsti ir nepriimti Ukrainos į Aljansą, per antradienio spaudos konferenciją tikrai netrūko. M. Rutte atsimušinėjo: sveikino JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas ir vylėsi, kad taika bus pasiekta; teigė, kad taikos planai patobulėjo ir NATO pati spręs dėl savo vaidmens, bet pripažino, kad nėra sutarimo dėl Ukrainos narystės Aljanse.
„Leiskite nesiplėsti, nes viskas, ką sakau apie taikos procesą, gali tapti nenaudinga, todėl kuo mažiau apie tai kalbu, tuo geriau“, – galiausia pareiškė NATO vadovas.
LRT paklaustas, kaip NATO galėtų padėti Lietuvai kovoti prieš hibridines atakas, konkrečiai prieš kontrabandą gabenančius balionus, M. Rutte atsakė, kad artimai koordinuoja veiksmus su Vilniumi.
„Pirmiausia, kalbant apie šalis, kurios fiziškai yra rytiniame flange, pavyzdžiui, Lietuva, „Eastern Sentry“ taip pat apima visas veiklas, kurias vykdome (žinoma, daug dirbame su dronais). Bet su Aljanso transformavimo vadavietės, taigi ir Aljanso transformavimo vyriausiojo vado Pierre`o Vandierio ir, žinoma, Aljanso vyriausiojo vado Europoje generolo Grynkewicho pagalba, siekiame užtikrinti, kad „Eastern Sentry“ sustiprėtų, ir siekiame paspartinti veiklą kartu su ES, kuri dirba siekdama, kad pramonė pradėtų veikti“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.
Oficialiai NATO užsienio ministrų taryba prasideda trečiadienį Briuselyje 9 val. vietos laiku, 12.45 val. vyks darbiniai pietūs su Ukrainos atstovais. 15.30 val. numatyta baigiamoji M. Rutte spaudos konferencija.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
