Butas nuomai – paprasta tik iš pirmo žvilgsnio: ko dažnai neįvertina investuotojai

„Kol investicija vertinama tik teoriškai, atrodo, kad viskas paprasta. Tačiau realybėje tai reiškia nuomininkų paiešką, jų atranką, sutarčių sudarymą, turto priežiūrą, gedimų sprendimą. Išėjus nuomininkui, bene visas procesą reikia organizuoti iš naujo. Kitaip tariant, žmogus įsigyja ne tik turtą, bet ir nuolatinę atsakomybę už jo veikimą. Jei investuotojas dirba kitą darbą ir neturi patirties NT valdyme, ši administracinė našta gali būti gana didelė“, – sako investavimo į NT projektus platformos „InRento“ ryšių su investuotojais vadovas Deividas Urbanovičius.

Ne mažiau reikšminga ir finansinė pusė. Vertindami investiciją žmonės dažnai pirmiausia mato būsimą nuomos kainą, tačiau gerokai rečiau iš anksto įsivertina visas išlaidas. Prie tokios investicijos reikia priskaičiuoti įsigijimo kaštus (notaro, brokerio ar pan. mokesčiai), įrengimą, turto nusidėvėjimą, turto draudimą, mokesčius valstybei ir laikotarpius, kai būstas pajamų negeneruoja. Dėl to reali buto nuomos grąža neretai yra mažesnė, nei planuota iš pradžių. Pavyzdžiui, 2025 m. ketvirtą ketvirtį vidutinis bruto būsto nuomos pajamingumas Lietuvoje siekė 5,9 proc.

„Be to, vien nuomos kaina neparodo, ar investicija bus gera. Prieš įsigyjant NT objektą, reikia įsivertinti, kokia kainų dinamika vyrauja konkrečiame rajone, kokia ten nuomojamų būstų pasiūla, kiek laiko panašūs butai rinkoje būna tušti ir ar nėra požymių, kad artimiausiu metu konkurencija tarp nuomotojų tik didės. Jeigu mieste ar jo rajone daug naujų investicinių butų, o nuomininkų srautas nėra pakankamas, laikotarpiai be nuomininko gali reikšmingai sumažinti metinę grąžą“, – teigia D. Urbanovičius.

„InRento“ ryšių su investuotojais vadovas Deividas Urbanovičius

„Dėl šios priežasties dalis investuotojų ilgainiui nori atskirti pačią turto klasę nuo būdo, kuriuo į ją investuojama, ir pradeda ieškoti kitų būdų investuoti į NT projektus“, – sako D. Urbanovičius.

Mažiau administracinių rūpesčių ir 11 proc. grąža

Vienas iš tokių būdų – investavimas per NT projektų finansavimo platformas. Tokiu atveju investuotojas pats neperka konkretaus buto ar kito objekto, bet per platformą finansuoja NT projektus, kuriuos atrenka profesionalai. Toks modelis leidžia dalyvauti NT rinkoje savo investuojamais pinigais, o ne tiesiogiai valdant NT, todėl investuotojui nebereikia pačiam rūpintis nuomininkais, remontu ar kitais eksploataciniais klausimais.

„Kai žmogus pats perka būstą nuomai, jis kartu prisiima ir visą turto valdymą. Tuo tarpu investuojant per NT projektų finansavimo platformas, investuotojas koncentruojasi į kapitalo paskirstymą ir projektų pasirinkimą, o operacinė dalis lieka profesionalams. Tai ženkliai sumažina administracinę naštą , – sako D. Urbanovičius.

Vienas tokių modelių pavyzdžių Lietuvoje ir Europoje yra investavimo į NT projektus platforma „InRento“. Anot D. Urbanovičiaus, tokios platformos padeda spręsti ir kapitalo koncentracijos problemą, nes investuotojas gali paskirstyti lėšas per kelis projektus, miestus ar net šalis.

„Vieno buto modelyje visa grąža ir visa rizika remiasi į vieną objektą. Tuo tarpu „InRento“ platformoje investuotojas gali formuoti platesnį portfelį ir taip mažinti priklausomybę nuo vieno objekto ar vienos vietos“, – teigia ekspertas.

Svarbus ir prieinamumo aspektas. Jei klasikinė investicija į nuomojamą būstą dažniausiai reikalauja dešimčių tūkstančių eurų nuosavų lėšų, per tokias platformas kaip „InRento“ investuoti galima nuo 500 eurų. Tai leidžia investuotojui pradėti ne nuo vieno didelio sprendimo, o nuo palaipsnio portfelio formavimo.

Investavimas susijęs su rizika prarasti dalį ar visą investuotą sumą, todėl investicijas rekomenduojama diversifikuoti ir investuoti atsakingai.

Pranešimą parengė InRento. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.

Kaip vertinate šį straipsnį?
👍 0 👎 0 Iš viso: 0
0% 👍 0% 👎

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas