„Nemuno aušros“ partijai priklausantis Seimo narys Karolis Neimantas sutinka, kad jeigu Nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme generaliniam direktoriui atleisti būtų įtvirtintas slaptas balsavimas, atsižvelgus į Valstybės kontrolės audito išvadas, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė jau būtų atstatydinta. Apie tai jis kalbėjo LRT laidoje „LRT forumas“, tačiau nepatikslino, kas LRT tarybai kliudo priimti tokį sprendimą atviru balsavimu.
„Dėl ko mes turime šią situaciją? Yra du aspektai. Pirmas aspektas yra praeitų metų vasara, kai praeita valdančioji dauguma, ką tik girdėjome iš LRT tarybos nario, buldozeriu priėmė įstatymus besibaigiant kadencijai, likus dviem mėnesiams iki Seimo rinkimų, ir padarė šituos esminius pakeitimus (viešasis interesas ir slaptas balsavimas). Ir dabar mes turime audito išvadas, kurios yra švelniai tariant nekokios. Ir jei mes turėtume slaptą balsavimą, aš manau, kad šiandien nesėdėtume ir nešnekėtume, jei nebūtų buvę pakeista“, – sakė K. Neimantas.
Jis sutiko su laidos vedėjo klausimo forma pateiktu teiginiu, kad esant slaptam balsavimui generalinis direktorius jau būtų atstatydintas.
Šis politikas taip pat apgailestavo, kad tik 5 proc. LRT eterio skiriama kalbinti „Nemuno aušros“ atstovams. Laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis pabrėžė, jog, remiantis Seimo duomenimis, labiausiai LRT eteryje kalbinamas politikas yra „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, todėl klausė, kur problema: ar per daug R. Žemaitaičio, ar per mažai „Nemuno aušros“? K. Neimantas atsakė, kad LRT eteryje „per mažai mūsų“.
Beje, „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis pernai gruodį buvo uždraudęs Seimo frakcijos nariams komentuoti su valdančiąja koalicija susijusius klausimus žiniasklaidai.
Savo ruožtu buvęs kultūros ministras, liberalas Simonas Kairys nurodė, kad pataisos, įvedusios atvirą balsavimą LRT generalinio direktoriaus rinkimuose ir nurodžiusios pagrįsti viešąjį interesą, yra susijusios su Europos žiniasklaidos teisės akto reikalavimais šalims narėms, mat kaip tik numatant žiniasklaidos orbanizaciją buvo siekiama įvesti saugiklius.
Ką pasiūlė valdantieji?
„Nemuno aušros“ politikai pasiūlė, o visa valdančioji dauguma pirminėje pateikimo stadijoje pritarė, kad LRT generaliniam direktoriui atleisti reiktų ne 8 balsų iš 12 LRT tarybos narių, kaip yra dabar, bet užtektų tik 6 balsų. Taip pat siūloma, kad atleidimo nereiktų pagrįsti viešuoju interesu ir kad būtų balsuojama slaptai.
Reikalavimas atleidžiant generalinį direktorių surinkti du trečdalius balsų Lietuvoje galioja jau 25 metai, bet reikalavimas motyvuoti atleidimą viešuoju interesu ir balsuoti atvirai galioja tik nuo 2024 metų.
LRT tarybą sudaro 4 prezidento skiriami atstovai, 4 Seimo deleguoti nariai ir dar 4 asmenys, kuriuos pasiūlo visuomeninės organizacijos.
Dėl to Žurnalistų profesionalų asociacija organizuoja mitingą prie Seimo gruodžio 9 dieną 12 valandą, o LRT žurnalistai paskelbė savo protestą, nes pataisas suvokia kaip grėsmę LRT nepriklausomumui. Palengvinus generalinio direktoriaus atleidimą, atveriamas kelias į šią kėdę pasodinti valdančiajai daugumai ir prezidentui lojalų asmenį, o naujasis vadovas būtų itin pažeidžiamas politikų įtakos, nes jį būtų galima labai lengvai atleisti.
„Mums netinka bet kokie šito įstatymo pakoregavimai. Dabar mes matome, kad Seime priregistruota pasiūlymų „šiek tiek pašvelninsim ir viskas bus gerai“. Ne, mes prašome atmesti šitas pataisas ir jeigu norės Seimo nariai kalbėtis apie kažkokias sistemines pertvarkas, žinoma, jos gali būti. Bet mes siūlome kalbėti taip, kaip civilizuotose valstybėse yra daroma: pirmiausia tariantis su žiniasklaidos bendruomene, ekspertais ir taip toliau“, – LRT laidoje „LRT forumas“ teigė Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė.
Misiūnas: reikia kalbėti ne apie direktorių, o apie LRT tarybos formavimą
„Pusė apskritai skamba gana įdomiai, nes pusė net nėra dauguma. Turbūt, čia gali būti ir kažkoks techninis niuansas, kuris nebuvo iki galo įvertintas. Man atrodo, kad tokie siūlymai šiame kontekste, jei bandytume vertinti žvelgdami per valdysenos prizmę, nėra bandymas pagerinti valdymą, o yra reakcija į konkrečiai susidariusią situaciją, kurioje Seimas bando atlikti darbą už LRT tarybą, apeidamas tą pačią LRT tarybą. Nes įstatymu priimami sprendimai arba paklojamas kelias sprendimams, kurių, akivaizdu, šiuo metu priimti taryba negali. Kodėl taryba negali tų sprendimų priimti? Jeigu vertinčiau ne atsižvelgdamas į tarybos sudėtį, o bet kuriam kitam kontekste, tai galėtų būti dvi priežastys: pirma, taryba neturi pakankamai kompetencijos, antra, ji turi interesų konfliktą arba interesus, dėl kurių negali į savo darbą žiūrėti profesionaliai“, – svarstė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
Rektorius pabrėžė, kad ir šiuo metu, ir renkant LRT generalinį direktorių iš kelių kartų LRT taryba pademonstravo, jog negeba atlikti savo darbo, todėl Seimas iš esmės turėtų galvoti apie LRT tarybos formavimo pakeitimus, o ne kaip atleisti generalinį direktorių.
„Iš esmės tai, kaip sudėliota pati tarybos rinkimo tvarka, čia, mano nuomone, ydinga ir neleidžia tarybai dirbti. Dėl to jeigu Seimas nori kažką tvarkyti, jie turėtų pradėti nuo to, kaip yra renkama LRT taryba“, – nurodė D. Misiūnas, kurio teigimu, šiandieniniai veiksmai yra politinis kišimasis.
LRT tarybos narys Jonas Staselis paaiškino, kad LRT taryba pritaria, jog atleidžiant generalinį direktorių liktų reikalavimas surinkti du trečdalius balsų, bet argumentavo, kad sąvoka „viešasis interesas“ yra labai aptaki, jis siūlė geriau rinktis slaptą balsavimą, nes esą taip balsuoti dėl asmenybių geriau.
„Taryba pasisakė, kad 8 iš 12, tai yra kvalifikuota dauguma, turėtų ir likti, kaip buvo iki praeitų metų vasaros. Bet yra vienas niuansas: praeitą vasarą praeitas Seimas tuo pačiu buldozeriu prastūmė įstatymo pakeitimą, kuriame įrašyta, kad generalinį direktorių galima atleisti tik jam pažeidus visuomenės interesą, atsiprašau, viešąjį interesą. Kas atsitinka tokiu atveju? Tokiu atveju direktorius praktiškai yra neatleidžiamas, nes viešasis interesas teisiškai yra labai neapibrėžta sąvoka. Ir, tarkime, du trečdaliai tarybos nusprendžia, kad direktorius atstatydinamas, suformuluoja, jų supratimu, viešojo intereso pažeidimą, ir po to atviros durys į teismą. Direktorius bylinėjasi, jokie žmonės į viešąjį konkursą neina, nes supranta, kad gal po metų, po dvejų gali grąžinti“, – paaiškino LRT tarybos narys.
Bet kitas LRT tarybos narys Deimantas Jastramskis nurodė, kad į įstatymą surašyti reikalavimai dėl viešojo intereso argumentavimo ir dėl atviro balsavimo atsirado ne šiaip sau, o buvo įtvirtinti pagal Europos žiniasklaidos laisvės aktą.
„Iš kur atsirado papildymas prie nepasitikėjimo? Jis atsirado 2024 metais, bet jis atsirado ne iš kepurės, o jis atsirado, nes buvo priimtas Europos Sąjungos reglamentas, populiariai vadinamas Europos žiniasklaidos laisvės aktu, kuris privalomas visoms šalims. Ir ten yra aiškiai parašyta, kad, skiriant vadovaujančius asmenis į visuomeninę žiniasklaidą, turi būti atviri paskyrimai, atvirumo principas. (…) Ir antras dalykas – atleidžiant nacionalinėje teisėje turi būti nurodyti principai, kaip tai padaryti. Tai pas mus ir atsirado tas dalykas remiantis šiuo teisės aktu“, – sakė D. Jastramskis.
Paklaustas, ar dabartinė generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų būti atleista, LRT tarybos narys J. Staselis atsakinėjo klausimais: „Kodėl? Kodėl jūs manęs klausiat, ar aš kada nors kalbėjau apie tai, kad ji turi būti atleista?“
Pasiteiravus, ar jis turi savo nuomonę apie tai, tarybos narys atsakė: „Ar aš turiu savo nuomonę? Žiūrėkit, va apie tarybos veikimą aš galiu atsakyti. Tarybos veikimas… Buvo Valstybės kontrolės išvados. Taryba pagal tas Valstybės kontrolės išvadas paprašė administracijos pateikti informaciją. Ir taryboje bus svarstoma. Tai taryba ne reaguoja, taryba veikia. Taryba negali pasakyti dabar, atleidžiam ar neatleidžiam.“
Savo ruožtu LRT tarybos narys D. Jastramskis teigė, jog generalinė direktorė neturėtų būti atleista, nes su Valstybės kontrole sutartas rekomendacijų įgyvendinimo grafikas, o LRT taryba taip pat turi prisiimti atsakomybę.
„Mano galva, šioje situacijoje taryba labiau atsakinga nei administracijos vadovė. Jeigu iš tikrųjų kas nors ten buvo negerai, tai taryba turi visus svertus kontroliuoti“, – sakė D. Jastramskis.
Vilkauskas: siūlau ieškoti geriausių sprendimų
Antroje LRT laidos „LRT forumas“ dalyje apie susidariusią situaciją diskutavo politikai: „Nemuno aušros“ atstovas K. Neimantas, socialdemokratas, Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikas Mindaugas Lingė ir liberalas, buvęs kultūros ministras S. Kairys.
S. Kairys sakė, kad valdančiųjų pataisos dėl lengvesnio LRT generalinio direktoriaus atleidimo atsirado socialdemokratams siekiant užsitikrinti „Nemuno aušros“ balsus biudžetui ir „padėjus LRT ant prekystalio“.
„Tos pataisos atsirado dėl vieno konkretaus dalyko: nes socialdemokratai padėjo LRT ant prekystalio siekdami parduoti šitą klausimą „Nemuno aušrai“, kad galėtų tikėtis jų balsų už biudžetą“, – nurodė S. Kairys ir pridūrė, kad buvo pražiūrėtas tik vienas dalykas – Valstybės kontrolės audito išvados nebuvo tokios, kad būtų galima atleisti generalinį direktorių iškart.
„Iš esmės panašu, kad vyksta tam tikra seniai planuota hibridinė ataka. Dabar ji perėjusi į aktyviąją fazę. Tam buvo ruošiamasi. Paminėtas auditas buvo vienas iš žingsnių. Šios Vyriausybės programoje atsirado keistų nuostatų, kad mes stiprinsime visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, užtikrinsime nuomonių pliuralizmą“, – priminė konservatorius M. Lingė ir pridūrė, jog kai valdančiųjų buvo klausiama apie šias nuostatas, niekas negalėjo pateikti konkretaus atsakymo, ką tai reiškia.
„O šiandien jau matome“, – pridūrė M. Lingė.
Savo ruožtu „nemunietis“ K. Neimantas argumentavo, jog po tokių audito išvadų, kokias pateikė Valstybės kontrolė, bet kurioje įmonėje būtų rekomendacija atleisti įmonės vadovą.
Socialdemokratas K. Vilkauskas siūlė visiems reaguoti ne taip emocingai ir ieškoti paties geriausios sprendimo. Paklaustas, ar girdėjo apie scenarijų, kad, kilus visuotiniam pasipiktinimui pataisomis, politikai greičiausiai nuo jų atsitrauks, bet LRT taryba bandys atleisti generalinę direktorę pagal dabartinę tvarką, socialdemokratas sakė to negirdėjęs.
„Aš šito scenarijaus tikrai negirdėjau. Šiaip kai girdžiu, aš pasidalinu. Kultūros komitetas surinkęs pasiūlymus penktadienį svarstys visus tuos pasiūlymus. Po to, gruodžio 10 dieną, mes, Kultūros komitetas, kviečiame parlamentinei kontrolei. Kai bus aiškiai pateiktos Audito komiteto išvados su teisinėmis rekomendacijomis, tada galės žurnalistų laukas ir kiti padiskutuoti. Aš siūlau visiems šioje situacijoje vertinti ne emociškai (…), bet ieškoti paties geriausio sprendimo tarp politikų ir žurnalistų“, – sakė K. Vilkauskas.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
